O. Milašiaus g. 19, 10102 Vilnius, tel. (8 5) 265 2253, faks (8 5) 265 2253,
el. p. lvna@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 191520296,
AB ,,Swedbank“ atsiskaitomoji sąskaita LT257300010002462339

 

 Asmenų aptarnavimas

 

 

Lietuvos valstybės naujajame archyve asmenys aptarnaujami, jų prašymai, pareiškimai, skundai nagrinėjami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų taisyklių nustatyta tvarka.

Mus rasite:

Asmenys aptarnaujami ir prašymai priimami 101 kabinete, adresu Milašiaus g. 19, Vilnius. Informacija teikiama:

tel. (8 5) 265 1225, el. p. i.dranseikiene@archyvai.lt; 

tel. (8 5) 265 2253, el. p. lvna@archyvai.lt. 

Interesantai priimami kiekvieną darbo dieną darbo laiku. 

Darbo laikas: I–IV 8.00–17.00, V 8.00–15.45, pietų pertrauka 12.00–12.45

 

Mūsų paskyra socialiniame tinkle Facebook

 

Naujienos

Virtuali paroda „Baltijos keliu – į laisvę!“

2019-08-19
Meninė parodos vizualizacija – dail. Jokūbas Zovė. 2019 m.

Meninė parodos vizualizacija – dail. Jokūbas Zovė. 2019 m.

Artėjant Baltijos kelio 30-mečiui, Lietuvos valstybės naujasis archyvas ragina visus prisiminti arba susipažinti su prieš 30 metų minint 50-ąsias Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymo metines, įvykusia didžiausia ir svarbiausia akcija, kuri išreiškė trijų Baltijos šalių nepriklausomybės siekius. 1989 m. rugpjūčio 23 d., 19:00 valandą apie du milijonai Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų susikibo rankomis, sudarydami 600 kilometrų žmonių grandinę nuo Talino per Rygą iki Vilniaus. Lietuvoje šią akciją organizavo ir koordinavo Sąjūdis, Latvijoje – Latvijos liaudies frontas, Estijoje – Rahvarinne”.

 

Ši neįtikėtinai sudėtinga koordinacijos bei logistikos prasme akcija buvo surengta epochoje, kurioje neegzistavo nei internetas, nei mobilusis ryšys. Tačiau visus organizacinius iššūkius bei nesklandumus pavyko išspręsti, nes, kaip prisimindamas Sąjūdžio laikus sakė tuometinis Švedijos konsulas Baltijos šalims Larsas Fredenas – tie lietuviai buvo lyg apsėsti”.

 

 

Baltijos kelias pademonstravo Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomenių pasiryžimą siekti nepriklausomybės ir atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į jų taikią kovą dėl teisės gyventi laisvėje. Be to, Baltijos kelias trijų šalių visuomenėms leido patirti išskirtinį bendrystės jausmą.

Dabar Baltijos kelio dalyviai tą 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną prisimena kaip kažką tokio, kas gali nutikti viso labo vieną kartą gyvenime.  

 

Virtualioje parodoje kviečiame susipažinti su įvairių kolektyvų, valstybinių įstaigų, politinių organizacijų dokumentais (oficialiais raštais, atsišaukimais, deklaracijomis, rezoliucijomis), gyventojų ir visuomenės veikėjų laiškais, telegramomis, mokslo ir politikos atstovų parengtomis studijomis, pranešimais ir straipsniais Molotovo-Ribentropo pakto bei „Baltijos kelio“ akcijos klausimais, paskaityti atsiliepimus spaudoje. Parodos lankytojai turės progą pamatyti šios Baltijos tautų akcijos fotografijas, vaizdo įrašus.

Atsiminimais ir įžvalgomis apie Baltijos kelią pasidalino žymūs visuomenės veikėjai ir šios akcijos dalyviai.



Maloniai kviečiame susipažinti su paroda.

 
Informaciją atnaujino: Alvita Butmanaitė,
Informacija atnaujinta: 2019-08-21 11:29