.jpg)
Lietuvos partizanų dokumentų „Kelionės“
2020-12-11
Lietuvos partizanai suprasdami dokumentų svarbą, įvairias būdais stengėsi juos išsaugoti ateities kartoms. Surūdijusiuose bidonuose, metaliniuose konteineriuose, stikliniuose induose užkasti po žeme ar paprastuose popieriaus ryšuliuose daržinėse, malkinėse, palėpėse, miškuose ilgus metus žmonių saugoti Lietuvos laisvės kovų dalyvių dokumentai nueina ilgą kelią, kol mūsų dienomis išvystą dienos šviesą ir patenka pas tyrinėtojus. Kartais šių dokumentų ieško specialiai rengiamos ekspedicijos, bet dažniausiai jie randami visiško atsitiktinumo dėka. Kad rasti dokumentai nesunyktų ir galėtų saugiai amžiams nugulti dokumentų saugyklose, jie turi būti restauruoti. O, kad iš saugyklų pasiektų tyrinėtojus ‒ ištirti ir aprašyti. Tai dažnai trunka ne vienerius ir ne dvejus metus. Pavyzdžiui 2016 m.
Restauruoti 2017 m. Marijampolėje rasti dokumentai
2020-12-08
Lietuvos ypatingasis archyvas įgyvendino Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą, per kurį buvo restauruoti nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio dokumentai.
Sutvarkyti ir pradėti skelbti 2016 bei 2018 m. rasti Tauro apygardos dokumentai
2020-12-04
Lietuvos ypatingasis archyvas sutvarkė ir interneto svetainėje „Lietuvos partizanų dokumentų elektroninis archyvas“ (http://epartizanai.archyvai.lt) pradėjo skelbti Tauro apygardos Vytauto rinktinės ir Žalgirio rinktinės Dariaus ir Girėno tėvūnijos dokumentus.
Virtuali paroda „Lietuvos žydai kariai savanoriai“
2020-11-23
Pristatome virtualią parodą „Lietuvos žydai kariai savanoriai“, kurią Lietuvos centrinis valstybės archyvas parengė kartu su Lietuvos ypatinguoju archyvu. Paroda skirta Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metams paminėti.
Informacijos laisvės plėtros institutas (Institute for Development of Freedom of Information (IDFI), (Sakartvelas)
2020-11-19
2019–2020 m. atliko tyrimą apie posovietinių šalių valstybės archyvų atvirumą ir jų saugomų archyvinių dokumentų, susijusių su XX a. sovietų ir nacių istorija, prieinamumą.
Virtuali paroda „Sėkmingi ir nesėkmingi pabėgimai iš Sovietų Sąjungos“
2020-10-29
1946 m. Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis Fultono mieste (JAV) konstatavo, kad ant Rytų Europos nusileido „geležinė uždanga“, už kurios esančias valstybes vis griežčiau kontroliuoja Sovietų Sąjunga. Nuo to laiko teatre naudota geležinė uždanga per gaisrą scenai nuo salės atskirti virto metafora, reiškiančia SSRS ir kitų socialistinių šalių politinį, karinį ir ideologinį izoliavimąsi nuo Vakarų, asmens laisvių, pirmiausiai judėjimo ir informacijos gavimo, varžymą. SSRS piliečiai neturėjo teisės laisvai emigruoti ar laikinai išvykti iš šalies.
Sutvarkyti Vilniaus jaunimo paminklosaugos klubo dokumentai
2020-10-16
Lietuvos ypatingasis sutvarkė Vilniaus jaunimo paminklosaugos klubo dokumentus, kuriuos saugoti perdavė buvęs klubo vadovas Audrius Penkauskas.
Paskelbta Lietuvių tautinės tarybos narių baudžiamoji byla
2020-10-08
Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio, Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Byloje kaltinimai buvo pareikšti ir žymiam lietuvių rašytojui bei poetui Kaziui Borutai.
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo komandos gerbėjų eitynės Vilniuje 1977 m.
2020-10-07
Siūlome paskaityti pogrindiniame periodiniame leidinyje „Aušra“ 1977 m. rudenį skelbtą straipsnį „Žalgirio pergalės ir KGB rūpesčiai“.
Unikali pokario nuotrauka, kurioje užfiksuoti Žagarės aikštėje išniekinti partizanų kūnai
2020-10-05
Pristatome unikalią nuotrauką, kurioje užfiksuoti 1945 m. gruodžio mėn. Žagarės aikštėje sumesti nukauti Lietuvos partizanai. Kitoje nuotraukos pusėje užrašyta data ‒ 1945 m. gruodžio 8 d. Tokios nuotraukos yra labai retos, nes NKVD‒NKGB pareigūnai panašius vaizdus fotografavo retai, o eiliniams gyventojams už tokių faktų fiksavimą grėsė tremtis arba ilgi metai lagerio.
| Archyvas (377) |
.png)
.jpg){kind=small}
.png)
.png)
