Tvarkant sovietų saugumo iškeltas baudžiamąsias bylas, dėmesį patraukė ant vienos bylos viršelio užrašyta neįprastai skambanti pavardė. Pradžioje galvota, kad pavardė užrašyta neteisingai, bet patyrinėjus byloje esančius dokumentus, paaiškėjo, kad baudžiamoji byla pirmosios sovietų okupacijos metais buvo iškelta tarpukariu Lietuvoje dirbusiam prancūzų kalbininkui Žoržui Matorė (1908–1998).

Po studijų Sorbonos universiteto Rytų kalbų institute, prancūzų kalbos specialistas Ž. Matorė 1938 m. Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos buvo atsiųstas dirbti į Lietuvą. Klaipėdos, vėliau Šiaulių, pedagoginiame ir prekybos institutuose dėstė prancūzų kalbą, taip pat dirbo lektoriumi Vilniaus universitete. Aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Ž., Matorė sovietų saugumo buvo suimtas ir apkaltintas „šnipinėjimu Prancūzijos naudai“. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui, išlaisvintas iš Kauno kalėjimo drauge su kitais politiniais kaliniais, toliau dirbo Vilniaus universitete, trumpam buvo suimtas gestapo už žydų slėpimą. 1943 m. kovo mėn. su žmona išvyko į Prancūziją.

Grįžęs į Prancūziją dirbo Sorbonos universitete. Parašė kalbotyros ir literatūros tyrinėjimų veikalų, atsiminimus apie kalinimą sovietų kalėjimuose: 1975 m. – romaną „Antsnukis“ („La Muselière“), 1992 m. – atsiminimų knygą „Mano kalėjimai Lietuvoje“ („Mes prisons en Lituanie“), kurie deja iki šiol nėra išleisti lietuvių kalba. Gyvendamas Prancūzijoje Ž. Matorė nenutraukė ryšių su Lietuva. 1990 m. įkūrė universitetų asociaciją „Už Lietuvos Nepriklausomybę“, buvo asociacijos „Laisvę baltams“ pirmininkas. 1998 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Lietuvos ypatingasis archyvas, norėdamas pristatyti Žoržo Matorė asmenybę ir jo ryšius su Lietuva, parengė virtualią parodą, kurioje eksponuojami Lietuvos ypatingojo archyvo bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo saugomi dokumentai ir nuotraukos.

Parodos kuratorius Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis.

Kviečiame apsilankyti.