2022 m. vasario 24-ąją prasidėjusi rašistų invazija į Ukrainą, nuo kurios didvyriškai ginasi jos žmonės, primena XX amžiaus vidurį, kai lietuviai ir ukrainiečiai priešinosi sovietų okupaciniam režimui. Siekiant pagerbti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojus ir parodyti jų ryšį su pokario metų Laisvės kovų dalyviais, Lietuvos ypatingasis archyvas ir Ukrainos nacionalinės atminties instituto valstybinis archyvas (Галузевий державний архів Українського інституту національної пам’яті) parengė parodą „Lietuvių partizanai ir ukrainiečių sukilėliai: 1944–1954 m.“. Unikalioje parodoje pasakojama apie lietuvių partizanų ir ukrainiečių sukilėlių (taip Ukrainoje yra vadinami partizanai) kovas už Laisvę ir Nepriklausomybę. Parodos tekstai pristatomi lietuvių, ukrainiečių ir anglų kalbomis.

Tarptautinėje parodoje skelbiami dokumentai ir nuotraukos saugomos Lietuvos ypatingajame archyve, Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, Romo Kauniečio asmeniniame archyve, Ukrainos nacionalinės atminties instituto valstybiniame archyve, Ukrainos saugumo tarnybos valstybiniame archyve (Галузевий державний архів Служби безпеки України), Išsivadavimo judėjimo tyrimo centro archyve (Архів Центру досліджень визвольного руху), Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) archyve (Архів ОУН) ir kt.

Dėkojame Ukrainos nacionalinės atminties instituto valstybinio archyvo direktoriui Ihoriui Kulik (Ігор Кулик), direktoriaus pavaduotojai Tetjanai Prys (Тетяна Прись), darbuotojams Tetjanai Lysenko (Тетяна Лисенко), Svitlanai Starovoit (Світлана Старовой), Sergijui Kulik (Сергій Кулик), kurie sunkiomis karo su rašistaisׅ sąlygomis parengė parodos dalį apie ukrainiečių sukilėlius.

Už pagalbą rengiant parodą taip pat dėkojame Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje darbuotojams.

Paroda eksponuojama ant buvusių KGB rūmų (Gedimino pr. 40, Vilnius) fasado, o virtuali paroda skelbiama Lietuvos archyvų virtualių parodų svetainėje.

Parodos kuratorė Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyriaus vedėja Nijolė Maslauskienė

Paroda parengta įgyvendinant projektą, kurį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba.

Kviečiame apsilankyti