Lietuvos Helsinkio grupė

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

XX amžiaus 8-asis dešimtmetis pasaulio istorijoje pasižymėjo įtampos tarp Sovietų Sąjungos ir Vakarų valstybių mažėjimu. 1970 m. Sovietų Sąjunga, iškėlusi tarptautinės padėties Europoje stabilizavimu grindžiamą „taikaus sambūvio“ šūkį, su Vokietijos Federacine Respublika pasirašė sutartį, kuria buvo pripažintos susiklosčiusios Europos valstybių sienos. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje įvykę SSRS-Jungtinių Amerikos Valstijų vadovų susitikimai, liudijo Vakarų posūkį nuo „šaltojo karo“ politikos. Vakarų valstybėms skatinant platesnį tarptautinį bendradarbiavimą su Rytais buvo sukurtos prielaidos visame pasaulyje nuo „šaltojo karo“ politikos pasukti link sovietų deklaruojamo „taikaus sambūvio“.

1975 m. rugpjūčio 1 d. Helsinkyje 33 Europos valstybės, JAV, Kanada ir Sovietų Sąjunga pasirašė Europos saugumo ir bendradarbiavimo komisijos (ESBK) Baigiamąjį aktą. Šiame susitarime buvo suformuluoti Europos saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo principai ekonomikos, mokslo, technologijos, aplinkos apsaugos srityse. Trečiojoje Baigiamojo akto dalyje aptartas valstybių bendradarbiavimas humanitarinėse srityse bei žmogaus teisių priežiūra. Paskutinėje Baigiamojo akto dalyje buvo numatyta periodiškai šaukti konferencijas, tikrinančias Helsinkio susitarimų vykdymą.

Tarptautinį susitarimą pasirašiusios valstybės įsipareigojo gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves – minties, sąžinės, religijos ir įsitikinimų, teisę į tautų apsisprendimą, netrukdyti susijungti karo išskirtoms šeimoms, nevaržyti emigracijos. Kita vertus, dokumento 1 dalies III skyrius, teigiantis, kad „Dalyvaujančios valstybės laiko neliečiamomis visas viena kitos sienas, kaip ir visų valstybių Europoje sienas, ir todėl jos dabar ir ateityje vengs bet kurių pasikėsinimų į tas sienas“ pripažino Europos valstybių status guo, o jų sienų keitimą galimą tik susitarimo būdu, atsisakant naudoti jėgą, lietuvių išeivijai kėlė daug nerimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo perspektyvų. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) parengė ir paskelbė memorandumą apie tai, kodėl Lietuva turi teisę į nepriklausomybę, leido ir platino informacinius leidinius, primenančius, kad baigiantis II pasauliniam karui Lietuva, kartu su kitomis Baltijos šalimis, buvo neteisėtai okupuota, o hitlerinę Vokietiją nugalėjusių sąjungininkų sprendimai dėl pokarinės Europos tvarkos neatitinka okupuotųjų kraštų gyventojų lūkesčių. Dalis lietuvių išeivijos bendruomenių pasmerkė ESKB Baigiamąjį aktą kaip įteisinantį sovietų okupaciją Rytų Europoje, tačiau nemaža dalis išeivių laikė ESBK Baigiamąjį aktą normalia tarptautine sutartimi, kuri politiškai ir teisiškai įpareigojo ją pasirašiusias valstybes įgyvendinti pilietines, politines, ekonomines, kultūrines ir kitas piliečių teises bei laisves.

Sovietų Sąjunga, pasirašydama ESBK Baigiamąjį aktą, deklaravo prisidedanti prie naujų tarptautinių santykių, kuriuose žmogaus teisių apsauga vertinama kaip vienas svarbiausių Europos saugumo ir bendradarbiavimo elementų, kūrimo, įsipareigojo gerbti pagrindines žmogaus teises ir laisves. Tačiau tikrovė buvo kitokia. Su žmogaus teisių apsauga susiję tarptautiniai susitarimai Sovietų Sąjungai virto formaliais dokumentais ir buvo visiškai ignoruojami. Iš karto po Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto pasirašymo, Rusijoje ir Lietuvoje įvyko disidentų Vladimiro Osipovo, Sergejaus Kovaliovo ir Sergejaus Soldatovo teismai, o praėjus vos metams, 1976 m. spalio 19 d., už religinės literatūros platinimą buvo suimti ir nuteisti Jonas Matulionis bei Vladas Lapienis. Sovietų Sąjungoje ir toliau buvo pažeidinėjamos tikinčiųjų teisės, varžomi informacijos srautai, ribojama emigracija. Kita vertus, Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto humanitariniai straipsniai bei akivaizdūs žmogaus teisių pažeidinėjimai Sovietų Sąjungoje atvėrė palankias galimybes plėtotis disidentiniam judėjimui bei sąlygojo visuomeninių grupių, kreipiančių visuomenės dėmesį į Helsinkio nutarimų vykdymą Sovietų Sąjungoje, atsiradimą.

Idėja įkurti viešai veikiančią ir nuo valdžios nepriklausomą organizaciją kilo akademikui Andrejui Sacharovui (dokumentas Nr. 20). Ši organizacija turėjo registruoti ir tirti Baigiamojo akto nutarimų pažeidimus, informuoti apie tai tarptautinę bendriją bei šį dokumentą pasirašiusių šalių vyriausybes. Pirmoji tokia organizacija, vadinama Helsinkio grupe, susikūrė Maskvoje 1976 m. gegužės 12 d., jai vadovavo aktyvus Rusijos disidentinio sąjūdžio veikėjas, fizikas profesorius Jurijus Orlovas. Tais pačiais metais Helsinkio grupės susikūrė Ukrainoje, Lietuvoje, o 1977 m. – Armėnijoje. Visos Sovietų Sąjungoje susikūrusios Helsinkio grupės veikė atvirai ir buvo savarankiškos asociacijos.

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninė grupė, vėliau pavadinta Lietuvos Helsinkio grupe (toliau – LHG), susikūrė 1976 m. lapkričio 25 d. Nėra aišku, kam kilo mintis tokią grupę įsteigti, tačiau teigiama, kad sumanymas gimė Vilniuje, buvusio politinio kalinio Viktoro Petkaus (dokumentai Nr. 21, 80, 82, 92), poeto Tomo Venclovos (dokumentai Nr. 34, 91) ir fizikos mokslų daktaro Eitano Finkelšteino (dokumentas Nr. 50) susitikimų ant Tauro kalno metu. Buvo sutarta, kad grupė neturės jokio statuto ir vadovo, narys steigėjas turės teisę vetuoti bet kurį vėlesnį kandidatą neaiškindamas priežasčių ir bus vienodai atstovaujamos įvairios Lietuvos gyventojų grupės ir įvairūs Lietuvos rezistentų bei disidentų sluoksniai: katalikai, nacionalistai, liberalai, tautinės mažumos. Pusiausvyrą išlaikantis atstovavimas buvo pati svarbiausia LHG sukūrimo sąlyga. Po neilgų pokalbių prie LHG narių – steigėjų prisidėjo poetė, buvusi politinė kalinė Ona Lukauskaitė-Poškienė (dokumentai
Nr. 1, 52) ir kunigas jėzuitas Karolis Garuckas (dokumentas Nr. 51). Šie penki asmenys ir laikomi LHG steigėjais. Kunigas Karolis Garuckas LHG atstovavo Lietuvos Katalikų bažnyčiai, poetė Ona Lukauskaitė-Poškienė – tautinei inteligentijai, nepriklausomos Lietuvos tradicijoms ir principams, poetas Tomas Venclova – naujosios kartos lietuvių inteligentijai, Eitanas Finkelšteinas, žydų atgimimo ir kovos dėl emigravimo teisės veteranas – Lietuvos žydams bei kitoms tautinėms mažumoms. Viktoras Petkus buvo įvardijamas kaip „grupės siela – žmogus, sugebėjęs sujungti tokius skirtingus asmenis po viena vėliava“, aktyviausias LHG narys, kurį pažinojo ir pasitikėjo įvairūs lietuvių visuomenės sluoksniai.

Apie grupės įsteigimą pirmą kartą oficialiai pranešta 1976 m. gruodžio 1 d. Maskvoje, rusų disidentų suorganizuotoje neoficialioje spaudos konferencijoje užsienio žurnalistam, kuri įvyko Jurijaus Orlovo bute. Šią dieną taip pat buvo paskelbti pirmieji LHG dokumentai: 1976 m. lapkričio 25 d. Grupės sukūrimo manifestas (dokumentas Nr. 15), kuriame atkreiptas dėmesys ne tik į žmogaus teisių pažeidimus, bet ir į patį Lietuvos okupacijos faktą: „Mes tikimės, kad šalys […] atsižvelgs į tai, jog dabartinį Lietuvos statusą nulėmė SSRS kariuomenės įėjimas į jos teritoriją 1940 metų birželio 15 dieną“; dokumentas dėl vyskupų Julijono Steponavičiaus ir Vincento Sladkevičiaus tremties (dokumentas Nr.7), dokumentas dėl Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1976 m. liepos 28 d. išleisto nutarimo, varžančio religinių bendruomenių teises (dokumentas Nr. 8).

Pagrindinė LHG užduotis buvo registruoti įvairius žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje ir informaciją apie juos perduoti į Vakarų valstybes bei JAV. LHG rengti dokumentai – daugiausiai informacinio pobūdžio pranešimai, kuriuose fiksuojami konkretūs žmogaus teisių ir laisvių pažeidimo faktai, nurodomos nukentėjusių asmenų pavardės, adresai, gimimo bei suėmimo datos ir kiti duomenys. LHG dokumentuose taip pat buvo fiksuojami religinių bendruomenių teisių ribojimai, represijos prieš dvasininkus, teisės pasirinkti gyvenamąją vietą, judėjimo laisvės varžymai, represijos prie asmenis, platinusius antisovietinę literatūrą, tautų teisių pažeidimai, tautinių mažumų diskriminacija, politinių kalinių problemos, psichiatrijos kaip baudžiamosios priemonės naudojimas, represijos prieš disidentus ir LHG narius (dokumentai Nr. 7, 8, 14, 24, 27, 46). Ypatinga LHG grupės veiklos specifika buvo tai, kad ji nuolat primindavo apie Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungos sudėtį neteisėtumą ir itin aktyviai gynė tikinčiųjų teises. Iki 1981 m. pabaigos grupė išleido apie trisdešimt numeruotų dokumentų, keletą protestų ir pareiškimų bei du memorandumus apie padėtį Lietuvoje. Vakarus, per rusų disidentus ir užsienio šalių žurnalistus, pasiekė 22 LHG parengti dokumentai. LHG dokumentus skelbdavo Lietuvos pogrindžio leidiniai.

LHG laikėsi viešumos principo ir veikė laikydamasi SSRS veikiančių įstatymų, tačiau pasirinkusi atvirą veiklos būdą greitai sulaukė Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) dėmesio. LHG buvo priskirta prie „antitarybinių organizacijų“, o jos dokumentai įvardyti kaip „šmeižikiško antitarybinio turinio dokumentai, kurie žemina tarybinę valstybinę ir visuomeninę santvarką“. 1977 m. rugpjūčio 23 d. KGB suėmė LHG grupės lyderį Viktorą Petkų (dokumentas Nr. 19). Jis 1978 m. liepos 13 d. pagal Lietuvos SSR Baudžiamojo kodekso 68 str. 2 dalį (antisovietinė agitacija ir propaganda) ir 70 str. (organizacinė veikla, kuria siekiama padaryti itin pavojingus valstybinius nusikaltimus, taip pat dalyvavimas antisovietinėje organizacijoje) buvo nuteistas 10 m. laisvės atėmimo ir 5 m. tremties (dokumentas Nr. 32). Tais pačiais metais, po keleto nesėkmingų mėginimų gauti leidimą išvykti iš SSRS, Tomas Venclova gavo valdžios sutikimą išvažiuoti į JAV pagal Berklio universiteto kvietimą. Leidimas buvo gerai apgalvotas ir suplanuotas saugumo struktūrų veiksmas – taip buvo tikimasi nutraukti T. Venclovos veiklą Helsinkio grupėje. Vis dėlto, vos pasiekęs JAV T. Venclova aktyviai prisidėjo prie lietuvių išeivių organizacijų veiklos ir dėl to labai greitai – jau 1977 m. – neteko SSRS pilietybės (dokumentas Nr. 22), jam buvo uždrausta įvažiuoti į SSRS (dokumentas Nr. 75). Sovietų saugumo struktūros rengė ir įgyvendino planus kompromituoti poetą bendražygių akyse, sumenkinti jo reputaciją ir autoritetą (dokumentas Nr. 31, 69).

1979 m. iš LHG pasitraukė E. Finkelšteinas, tų pačių metų balandžio mėn. mirė kunigas Karolis Garuckas. Vietoj jų 1979–1980 m. į LHG įstojo Bronius Laurinavičius (dokumentas Nr. 49), Mečislovas Jurevičius (dokumentas Nr. 48), Algirdas Statkevičius, Vytautas Skuodis, Vytautas Vaičiūnas, tuo metu jau buvęs kalėjime Balys Gajauskas. Naujos sudėties LHG paskelbė apie 10 dokumentų, tačiau 1980 m. suaktyvėjus represijoms, dalis LHG narių buvo suimti: 1980 m. vasario 14 d. suimtas ir nuteistas priverstinai gydyti psichiatrinėje ligoninėje A. Statkevičius (dokumentas Nr. 63), 1981 m. pavasarį suimti M. Jurevičius ir V. Vaičiūnas, 1981 m. lapkričio 24 d. neaiškiomis aplinkybėmis autoavarijoje žuvo kunigas Br. Laurinavičius (dokumentas Nr. 67). Nors vėliau LHG pasipildė naujais nariais Vytautu Bogušiu, Gintautu Iešmantu, Edmundu Paulioniu, Nijole Sadūnaite ir kitais (dokumentas
Nr. 77), tačiau po kunigo Br. Laurinavičiaus žūties LHG netekus paskutinio aktyvaus nario, praktiškai nutraukė savo veiklą. Dalį LHG funkcijų perėmė 1978 m. lapkričio mėn. pagal jos modelį įkurtas Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas.

Helsinkio grupės veikla suaktyvėjo tik 1988 m., kai iš įkalinimo buvo paleistas V. Petkus. LHG įėjo į 1989 m. gegužės mėn. pabaigoje įkurtą Nepriklausomybės sąjungą, kurioje taip pat buvo Lietuvos laisvės lyga, Demokratų partija, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“, Krikščionių demokratų partija ir Politinių kalinių gelbėjimo komitetas, jos nariai dalyvavo mitinguose, nukreiptuose prieš Sovietų Sąjungos okupacinę politiką, už Lietuvos išsilaisvinimą iš SSRS (dokumentai Nr. 78, 79, 80, 83, 84). Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo LHG turėjo 41 oficialų narį – suimtus ir nuteistus narius pakeisdavo nauji. 1991 m. LHG turėjo 26 narius, buvo paskelbusi 100 dokumentų. Savo veiklos LHG nenutraukia ir šiandien, jos tikslas išliko toks pats – ir toliau atkreipti visuomenės dėmesį į žmogaus teisių bei laisvių pažeidimus.

PANAUDOTA LITERATŪRA

BANIONIS Juozas, Helsinkio susitarimų įtaka Lietuvos laisvės bylai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2004. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/Leidyba/5/juozas2.htm>;

GUSTAITIS Rolandas, Lietuvos Helsinkio grupė ir vienas iš jos įkvėpėjų – E. Finkelšteinas, 2011. Prieiga per internetą < http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-12-23-rolandas-gustaitis-lietuvos-helsinkio-grupe-ir-vienas-is-jos-ikvepeju-e-finkelsteinas/74246>; 

IVANAUSKAS Juozas, Disidentas Vytautas Skuodis – svetimųjų nepalaužtas, neatsiklaupė ir prieš „savuosius“..., 2007 m. Prieiga per internetą <http://www.landsbergizmas.lt/20.html>;

JUOZEVIČIŪTĖ Vilma, Lietuvos Helsinkio grupė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/centras/lt/1528/a/>;

Dr. KAČERAUSKIENĖ Aldona, Lietuvos Helsinkio grupė – pasipriešinimo okupacijai keliu, 2007. Prieiga per internetą <http://www.xxiamzius.lt/numeriai/2007/02/14/darb_02.html>;

LUKŠAS Aras, Ledinis Helsinkio pavasaris, 2011. Prieiga per internetą

<https://luksas.wordpress.com/2011/05/20/ledinis-helsinkio-pavasaris/>;

Lietuvos Helsinkio grupė, 2015,parengta pagal „Nenugalėtoji Lietuva“, I tomas. Sud. A. Liekis, Vilnius, 1993. Prieiga per internetą <http://tautosatmintis.weebly.com/straipsniai/lietuvos-helsinkio-grupe>;

In memoriam Viktoras Petkus (1928 05 17 – 2012 05 01), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/centras/lt/1620/a/> ;

Vytautas Skuodis (1929). Prieiga per internetą <https://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_Skuodis_(1929)> ;

Ona Lukauskaitė-Poškienė (1906-1983). 1946 m. kovo 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 9792/3, t. 2, l. 6-1.

Fotonuotrauka daryta Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime       Vilniaus m.

Poetė, vertėja O. Lukauskaitė-Poškienė 1946 m. Vilniuje kartu su juriskonsultu kapitonu Jonu Noreika–generolu Vėtra (1910-1947) ir Stasiu Gorodeckiu–S. Radžiūnu (1915-2012) įkūrė pogrindinę organizaciją – Lietuvos tautinę tarybą, kuri siekė suvienyti jau veikusius partizanų junginius ir būti pasipriešinimo sovietinei okupacijai centru. 1946 m. buvo suimta ir nuteista pagal RSFSR BK 58-1„a“ str. ir 58-11 str. 10 m. laisvės atėmimo lageryje. Į Lietuvą grįžo 1955 m. ir toliau tęsė antisovietinę veiklą: organizavo moksleivių literatūrinių, o kartu ir politinių studijų grupę Šiaulių m., 1976 m. lapkričio 25 d. kartu su Viktoru Petkum (1928-2012), Tomu Venclova (g. 1937 m.), Eitanu Finkelšteinu (g. 1942 m.) ir kun. Karoliu Garucku (1908-1979) įkūrė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvių visuomeninę grupę ir dalyvavo grupės veikloje, ne kartą Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) buvo kviesta liudyti suimtų bendražygių baudžiamosiose bylose. 

Pažyma apie Viktoro Petkaus (1928-2012) paleidimą iš įkalinimo vietos ir išvykimą nuolat gyventi į Lietuvos SSR, Raseinių m. 1953 m. spalio 22 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11912, t. 4, l. 461-1.

Viktoras Petkus 1947 m. lapkričio mėn. buvo suimtas už veiklą ateitininkų organizacijoje bei pogrindžio spaudos platinimą ir 1948 m. balandžio 8 d. pagal RSFSR BK 58-10 str. 1 d. ir 58-11 str. nuteistas 5 m. laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose. Bausmę atliko Komijoje. Už mėginimą pabėgti iš įkalinimo vietos, 1949 m. vasario 25 d. pagal RSFSR BK 58-14 nuteistas 10 m. laisvės atėmimo. Paleistas anksčiau laiko 1953 m. spalio mėn., grįžo į Lietuvą, Raseinių m. 

Viktoras Petkus (1928-2012). 1958 m. sausio 7 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-11912, t. 4, l. 221-1.

Fotonuotrauka daryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime Vilniaus m.

Viktoras Petkus, nuteistas 1947 m. ir iki 1953 m. spalio mėn. kalintas pataisos darbų lageriuose, grįžo į Lietuvą 1953 m. spalio mėn., tačiau jau 1957 m. gruodžio mėn. pabaigoje suimtas už antisovietinės ir tautinės literatūros saugojimą bei platinimą ir pagal RSFSR BK 58-10 str. 1 d. nuteistas 8 m. laisvės atėmimo pataisos darbų lageriuose. Bausmę atliko Irkutsko, Mordovijos lageriuose. Į Lietuvą grįžo 1965 m. pabaigoje. Nors buvo KGB nuolat sekamas, jo butas Vilniaus m. tapo inteligentijos bei kūrybinio jaunimo susibūrimų ir diskusijų vieta. 

Algirdas Statkevičius (1923-2016). 1970 m. birželio 15 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47585/3, t. 1, l. 23ap.

Fotonuotrauka daryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos tardymo izoliatoriuje.

1956 m. pabaigoje iš įkalinimo Angarlage grįžęs į Lietuvą A. Statkevičius greitai įsitraukė į pogrindžio spaudos leidimą, rašė antisovietinius straipsnius. KGB nustačius straipsnių pogrindžio spaudoje autorystę ir suradus jo knygos „Bendražmogiškumo manifestas“ rankraštį, A. Statkevičius buvo     1970 m. suimtas. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1970 m. rugsėjo 16 d. nutartimi jam buvo paskirta priverčiamoji medicininio pobūdžio priemonė – gydymas specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. Psichiatrinėje ligoninėje Vasaros g. Vilniuje A. Statkevičius buvo „gydomas“ iki 1972 m. 

Laikraštyje „The New York Times“ (JAV) publikuotas straipsnis apie Helsinkio grupės įkūrimą Maskvoje. 1976 m. gegužės 14 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 97, l. 5.

Lietuvos Helsinkio grupės steigėjų pranešimo apie Lietuvos visuomeninės grupės Helsinkio susitarimų vykdymui remti sudarymą tekstas. 1976 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 7.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) užsakymu darytas vertimas iš italų k.

Pirmojo Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumento – Bendro pareiškimo dėl vyskupų Julijono Steponavičiaus ir Vincento Sladkevičiaus veiklos varžymo bei įgaliotinio religijos reikalams prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos taikomų represinių poveikio priemonių tekstas. 1976 m. lapkričio 26 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 11, 12.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) užsakymu darytas vertimas iš įtalų k.

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumento dėl Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo patvirtintų „Religinių bendruomenių nuostatų“ tekstas. Ne anksčiau kaip 1976 m. lapkričio 26 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 17.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) užsakymu darytas vertimas iš įtalų k.

Tarptautinės naujienų agentūros Reuters pranešimas apie Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimą. 1976 m. gruodžio 1 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 95, l. 222. 

Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone pro memorija apie Lietuvos Helsinkio grupės susikūrimą. 1976 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 175, l. 203. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas straipsnis apie penkių lietuvių iniciatyva Maskvoje 1976 m. gruodžio 1 d. sušauktą užsienio spaudos konferenciją, kurioje buvo pranešta apie lietuvių grupės Helsinkio susitarimų vykdymui stebėti sudarymą ir pirmuosius jos parengtus pareiškimus apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvos SSR. 1976 m. gruodžio 16 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 88. 

Grupė žmonių. Antras iš dešinės – vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, disidentas, politinis kalinys Viktoras Petkus (1928-2012). Nuotrauka iš Kazio Bobelio nuotraukų kolekcijos. [Data nenustatyta].

Fotonuotrauka.

LCVA, A194-P019.

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – radijo stoties „Vatikano radijas“ 1976 m. gruodžio 28 d. pranešimas dėl specialaus komiteto Helsinkio konferencijos baigiamojo akto nutarimų įgyvendinimui Pabaltijo kraštuose prižiūrėti įsteigimą   Vilniaus m. Ne anksčiau kaip 1976 m. gruodžio 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 110. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumentas dėl kratos, atliktos antisovietine veikla apkaltinto Henriko Jaškūno namuose ir jo suėmimo. 1977 m. vasario 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 117. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės manifestas, publikuotas 1976 m. lapkričio 25 d. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) „Eltos informacijose“. 1977 m. kovo 8 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 553, l. 341a.

Laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ (Kanada) publikuotas Maskvos Helsinkio grupės atstovės Liudmilos Aleksejevos parengtas straipsnis apie Lietuvos Helsinkio grupės narius bei jų patiriamą Valstybės saugumo komiteto (KGB) persekiojimą. 1977 m. balandžio 21 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 91. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės pranešimas. 1977 m. gegužės      21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 173.

Keturių Lietuvos Helsinkio grupės narių – steigėjų pasirašytas įgaliojimas Tomui Venclovai atstovauti Lietuvos Helsinkio grupės interesams 1977 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais Belgrade (Jugoslavija) vykusioje konferencijoje Helsinkio susitarimų vykdymo klausimu. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumentas dėl politinių kalinių kalinimo psichiatrinėse ligoninėse. 1977 m. liepos 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 149, 150. 

Viktoro Petkaus (1928-2012) sulaikymo protokolas. 1977 m. rugpjūčio 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 11, 11ap.

1976 m. kartu su keturiais bendraminčiais įkūręs Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninę grupę ir ėmęsis iniciatyvos suvienyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinius judėjimus, Viktoras Petkus 1977 m. rugpjūčio mėn. buvo suimtas ir 1978 m. liepos 13 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 10 m. kalėjimo ir 5 m. tremties pagal Lietuvos SSR BK 68 str. II d,    70 str., 122 str. II d., 241 str. III d. bei pripažintas „ypatingai pavojingu recidyvistu“. Kalintas Vladimiro, Čistapolio kalėjimuose, vėliau – lageryje Permės sr. Į Lietuvą grįžo 1988 m. ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį bei politinį gyvenimą.

Antras iš kairės – Rusijos disidentas, akademikas, atominės bombos kūrėjas Andrejus Sacharovas (1921-1989). Ne vėliau kaip 1977 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 185-2.

Disidentas, žmogaus teisių aktyvistas Andrejus Sacharovas rėmė Lietuvos pastangas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, kovojo ir už lietuvių politinių kalinių išlaisvinimą. 1975 m. gruodžio 9-12 d. jis lankėsi Vilniuje, kur už paramą Lietuvos katalikams buvo teisiamas jo draugas, garsus rusų disidentas Sergejus Kovaliovas. 1975 m. A. Sacharovui buvo paskirta Nobelio taikos premija. Kadangi disidentui neleido išvykti iš Sovietų Sąjungos, premiją Osle atsiėmė ir vyro kalbą perskaitė jo žmona Jelena Bonner. A.Sacharovas ir jo žmona pritarė Lietuvos laisvės lygos lyderio Antano Terlecko 1979 m. inicijuotam „45 pabaltijiečių memorandumui“, raginusiam paskelbti negaliojančiais Vokietijos ir SSRS 1939 m. sutarčių slaptuosius protokolus. 1980 m. iš A. Sacharovo buvo atimti visi vyriausybiniai SSRS apdovanojimai, jis suimtas ir be teismo ištremtas į Gorkio miestą (dabar Nižnij Novgorodas), kuriame gyveno namų arešto sąlygomis. Iš tremties į Maskvą grįžo 1986 m. gruodžio mėn.

Viktoras Petkus (1928-2012). 1977 m. rugpjūčio 29 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 1, l. 35.

Fotonuotrauka daryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos tardymo izoliatoriuje Vilniaus m.

Politinis kalinys Viktoras Petkus iki 1977 m. buvo teistas tris kartus: 1948 m. už veiklą ateitininkų organizacijoje ir pogrindinės spaudos platinimą (iš įkalinimo vietos paleistas 1953 m. spalio mėn.), 1949 m., būdamas įkalinimo vietoje, už bandymą pabėgti iš įkalinimo vietos; 1957 m. – dėl antisovietinės ir tautinės literatūros saugojimo bei platinimo. Į Lietuvą iš paskutiniojo įkalinimo vietos 1965 m. pabaigoje grįžęs V. Petkus apsigyveno Vilniaus m., 1976 metais kartu su keturiais bendraminčiais įkūrė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninę grupę, ėmėsi iniciatyvos suvienyti Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionalinius judėjimus. Už tai buvo 1978 m. liepos 13 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 10 m. kalėjimo ir 5 m. tremties pagal Lietuvos SSR BK 68 str. II d, 70 str., 122 str. II d., 241 str. III d. bei pripažintas „ypatingai pavojingu recidyvistu“. Kalintas Vladimiro, Čistapolio kalėjimuose, vėliau – lageryje Permės sr. Į Lietuvą grįžo 1988 m. ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį bei politinį gyvenimą. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas straipsnis „Iš T. Venclovos atėmė SSRS pilietybę“. 1977 m. rugsėjo 9 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 29.

Poetas, vertėjas Tomas-Andrius Venclova (g. 1937 m.), 1975 m. gegužės 9 d. parašė „Atvirą laišką“ Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui, kuriame paskelbė, kad komunistinė ideologija didele dalimi yra klaidinga ir jam tolima bei paprašė leisti išvykti iš SSRS, tačiau leidimo negavo.
1976 m. lapkričio 26 d. kartu su keturiais bendraminčiais įkūrė Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninę grupę, tų pačių metų gruodžio 1 d. kartu su Lietuvos Helsinkio grupės nariais – steigėjais Viktoru Petkumi (1928-2012) ir Eitanu Finkelšteinu (g. 1942 m.) dalyvavo Maskvoje organizuotoje spaudos konferencijoje, kurioje Vakarų valstybių žurnalistai buvo informuoti apie Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimą.

1976 m. pabaigoje gavęs leidimą, 1977 m. išvyko dėstyti į Jungtines Amerikos Valstijas, Berklio universitetą ir nuo pirmos dienos aktyviai įsitraukė į JAV lietuvių išeivijos veiklą, nukreiptą prieš Sovietų Sąjungos Lietuvoje vykdomą politiką. Dėl antisovietinės veiklos tais pačiais metais SSRS Aukščiausiosios Tarybos sprendimu iš jo buvo atimtas Sovietų Sąjungos piliečio užsienio pasas.

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas straipsnis „Fabrikuojami kaltinimai E. Finkelšteinui“.      1977 m. rugsėjo 9 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 108.

Lietuvos Helsinkio grupės narys Eitanas Finkelšteinas pareiškė, kad dėl savo veiklos buvo tardomas Valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus, apkaltintas dezinformacijos, „juodinančios tarybinę visuomeninę ir valstybinę santvarką“ rinkimu ir perdavimu į užsienį bei oficialiai perspėtas nutraukti savo visuomeninę veiklą. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos grupės dokumentas dėl draudimo išvykti iš Lietuvos SSR pas užsienyje gyvenančius šeimos narius. 1977 m. rugsėjo 12 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 94. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – radijo stoties „Vatikano radijas“ 1977 m. spalio 1 d. pranešimas „Lietuviai pasaulyje“ apie Lietuvos Helsinkio grupės nario Viktoro Petkaus (1928-2012) suėmimą ir Lietuvos Helsinkio grupės nario Tomo Venclovos (g. 1937 m.) pareiškimas – raginimas užsienio lietuvių bendruomenėms protestuoti prieš tokį žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Ne anksčiau kaip 1977 m. spalio 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 111. 

Laikraštyje „Europos lietuvis“ (Didžioji Britanija) publikuotas Tomo Venclovos (g. 1937 m.) interviu – liudijimas apie dalyvavimą Sacharovo tribunole Romoje (Italija). 1977 m. gruodžio 13 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 104, 105. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas Helsinkio susitarimų vykdymui remti lietuvių visuomeninės grupės dokumentas apie Balio Gajausko suėmimą. 1978 m. sausio 12 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 99. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – radijo stoties „Romos radijas“ 1978 m. sausio 13 d. pranešimas „Iš užsienio lietuvių gyvenimo ir veiklos“ apie italų kalba Italijoje platinamus Lietuvos Helsinkio grupės dokumentus apie žmogaus teisių ir laisvių pažeidinėjimus Lietuvos SSR. Ne anksčiau kaip 1978 m. sausio 13 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47225/3, t. 7, l. 127, 128. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – radijo stoties „Vatikano radijas“ 1978 m. vasario 1 d. pranešimas „Gelbėkim Algirdą Žyprę“ apie politinių kalinių kalinimą psichiatrinėse ligoninėse. Ne anksčiau kaip 1978 m. vasario 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 7, l. 116, 117. 

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos raštas apie priemonių įgyvendinimą siekiant sukompromituoti Tomą Venclovą (g. 1937 m.). 1978 m. kovo 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 13, 14

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos 5-ojo skyriaus nutarimas nutraukti operatyvinio ištyrimo bylą Nr. 99 pavadinimu „Dekadent“. 1978 m. birželio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 5–7.

Operatyvinio ištyrimo byla Nr. 99 pavadinimu „Dekadent“ Lietuvos Helsinkio grupės nariui, poetui Tomui-Andriui Venclovai (g. 1937 m.) buvo užvesta 1975 m. sausio 31 d. dėl „antisovietinės agitacijos ir propagandos rašytine forma“. Dėl antisovietinės veiklos iš jo buvo atimta SSRS pilietybė, parengtas planas priemonių, kurias įgyvendinus jis turėjo būti sukompromituotas tiek užsienio, tiek Lietuvos visuomenėse ir tokiu būdu nušalintas nuo aktyvios antisovietinės veiklos. 

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendis Viktorui Petkui (1928-2012). 1978 m. liepos 13 d.

Nuorašas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47725/3, t. 8, l. 117–120, 127, 128.

Už antisovietinę veiklą Viktoras Petkus 1977 m. rugpjūčio mėn. buvo suimtas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nuteistas 10 m. kalėjimo ir 5 m. tremties pagal Lietuvos SSR BK 68 str. II d,    70 str., 122 str. II d., 241 str. III d. bei pripažintas „ypatingai pavojingu recidyvistu“. Kalintas Vladimiro, Čistapolio kalėjimuose, vėliau – lageryje Permės sr. Į Lietuvą grįžo 1988 m. ir aktyviai įsitraukė į visuomeninį bei politinį gyvenimą. 

Laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ (Kanada) publikuotas straipsnis apie Toronto rotušės aikštėje organizuotą lietuvių demonstraciją, rengiamą protestuojant prieš kovotojo už žmogaus teises Viktoro Petkaus (1928-2012) ir kitų asmenų nuteisimą Lietuvos SSR. 1978 m. liepos 20 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1751, l. 9. 

Lietuvių išeivių Santaros-Šviesos XXIV suvažiavimas vykęs Valdo Adamkaus šeimos vasarvietėje JAV, Mičigano valstijoje, Tabor Farm. Iš kairės stovi Tomas-Andrius Venclova (g. 1937 m.), šalia – Violeta Kelertas (Kelertienė) (g. 1942 m.). 1978 m. rugsėjo 8-11 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 195-9. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas straipsnis apie JAV, Mičigano valstijoje, Lansingo m. suorganizuotas studentų eitynes, protestuojant prieš lietuvių disidentams Baliui Gajauskui (g. 1926 m.) ir Viktorui Petkui (1928-2012) iškeltas bylas. 1978 m. spalio 27 d.

Iškarpa iš laikraščio.Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1751, l. 41. 

Laikraštyje „Draugas“ (JAV) publikuotas straipsnis „Pareiškimas spaudai ir radijui“ apie politinio kalinio Balio Gajausko (g. 1926 m.) įstojimą į Lietuvos Helsinkio grupę. 1978 m. spalio 31 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1751, l. 42. 

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, poetas, profesorius Tomas Venclova (g. 1937 m.). Paryžius, 1978 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30397.

JAV Kongreso Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos komisijos narių raštas Norvegijos Nobelio institutui dėl siūlymo apdovanoti Nobelio taikos premija Helsinkio grupių narius. 1979 m. sausio 26 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 69, l. 100-102.

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Rusijos visuomeninės grupės nario Aleksandro Ginzburgo pranešimas apie politinių kalinių, priklausiusių Helsinkio grupėms, padėtį Sovietų Sąjungoje. 1979 m. gegužės 11 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 96, l. 28-31.

Laikraštyje (pavadinimas nenustatytas) publikuotas kvietimas lietuviams dalyvauti Paryžiuje organizuojamoje nuteisto Lietuvos Helsinkio grupės nario Viktoro Petkaus (1928-2012) pagerbimo ceremonijoje. 1979 m. birželio 27 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1751, l. 88. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – „Laisvės radijo“ 1979 m. rugsėjo 14 d. pranešimas apie Lietuvoje išleistą ir Vakarus pasiekusį pogrindžio leidinį „Perspektyvos“, kuriame išspausdintas Andrejaus Sacharovo straipsnis apie žmogaus teisių gynimo judėjimą SSRS bei rusifikaciją Lietuvoje. Ne anksčiau kaip 1979 m. rugsėjo 14 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 132. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomenės grupės narių pasirašytas dokumentas dėl Antano Terlecko (g. 1928 m.) suėmimo. 1979 m. lapkričio 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 3, l. 229–231. 

Nelegalūs leidiniai ir veikalas „Dvasinis genocidas Lietuvoje“, surastas Vytauto Skuodžio
(g. 1929 m.) bute Vilniaus m. Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) darbuotojų atliktos kratos metu. 1979 m. lapkričio 24 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 1, l. 30.

Geologas, gamtos mokslų daktaras, docentas Vytautas Skuodis 1979 m. viešai pasmerkė sovietinį režimą, parašė plačią studiją apie dvasinį genocidą Lietuvoje, viešai įsijungė į Lietuvos Helsinkio grupės veiklą. Už tautines pažiūras buvo atleistas iš Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto, 1980 m. sausio 9 d. areštuotas. Už pogrindyje leistą leidinį „Perspektyvos“, bendradarbiavimą „Alma Mater“ ir antisovietinės literatūros rašymą Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo buvo nuteistas 7 m. laisvės atėmimo griežto režimo lageryje ir 5 m. tremties pagal Lietuvos SSR BK 68 str. I d. Bausmę atliko Mordovijoje, Baraševo griežto režimo lageryje. Vežant į ištrėmimo vietą Magadano sritį, pakeliui, Čeliabinsko kalėjime, buvo paleistas siūlant kartu su šeima išvykti iš SSRS. Jungtinėms Amerikos Valstijoms patvirtinus V. Skuodžio amerikietišką kilmę (gimė Čikagoje), V. Skuodis su šeima išvyko į JAV. Užsienyje tuoj pat įsitraukė į išeivijos lietuvių visuomeninę veiklą, siekė kuo plačiau informuoti visuomenę apie okupuotų Pabaltijo valstybių padėtį ir pastangas atgauti valstybingumą.

Lietuvos Helsinkio grupės nario Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) laiškas JAV Prezidentui Dž. Karteriui apie žmogaus teisių padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje. 1979 m. lapkričio 28 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. R-537, ap. 1, b. 238, l. 1, 1 ap., 2.

Išrašas iš Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto rektoriaus įsakymo, kuriuo Gamtos mokslų fakulteto Hidrogeologijos ir inžinierinės geologijos katedros docentas Vytautas Skuodis atleidžiamas iš pareigų. 1979 m. gruodžio 29 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. R-537, ap. 1, b. 427, l. 1. 

Grupės vokiečių tautybės asmenų pasirašytas pareiškimas Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninei grupei dėl to, kad jiems neleidžiama išvykti gyventi į Vokietiją. 1979 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 3, l. 140. 

Lietuvos Helsinkio grupės narys, medicinos mokslų daktaras, filosofas Algirdas Statkevičius (1923-2016). [1979 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30386.

Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs Kęstučio apygardos partizanas Mečislovas Jurevičius (1927-1999). [1979 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30385

Buvęs Kęstučio apygardos partizanas ir politinis kalinys Mečislovas Jurevičius nuo 1972 m. įsitraukė į disidentinę veiklą: platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, kartu su Eucharistijos bičiulių būreliu dalyvavo disidentų teismuose, pasirašė ne vieną dokumentą dėl tikinčiųjų teisių pažeidinėjimo, platino pogrindžio leidinius. Dėl antisovietinės veiklos ne kartą buvo tardytas Valstybės saugumo komiteto (KGB). 1979 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę, pasirašė daugelį dokumentų dėl žmogus teisių pažeidimų, protestų bei pareiškimų. Už 1979-1980 m. organizuotas tikinčiųjų procesijas ir dalyvavimą jose, 1981 m. buvo suimtas ir nuteistas 3 m. pataisos darbų. Iš įkalinimo vietos grįžo     1984 m. ir toliau dalyvavo neginkluotame pasipriešinime, platino pogrindžio leidinius.

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, kunigas Bronius Laurinavičius (1913-1981). 1979 m.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30384.

Dirbdamas pastoracinį darbą kun. Br. Laurinavičius kovojo su žmogaus ir tikinčiųjų teisių pažeidimais, pasisakė prieš pastoracinio darbo varžymus, nepaisydamas valdžios draudimų aktyviai katekizavo vaikus, sovietų valdžios atstovams ir oficialiai bažnyčios vadovybei parašė kelis šimtus įvairių pareiškimų, protestų, memorandumų ir kitokių raštų; aktyviai bendradarbiavo „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikoje“. 1979 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. Dėl antisovietinės veiklos buvo stebimas Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB). KGB dokumentuose vadintas objektu „Intrigantas". 1981 m. lapkričio 24 d. Vilniuje, prie Dzeržinskio (dab. Kalvarijų) – Žalgirio gatvių sankryžos kun. Br. Laurinavičių mirtinai sužalojo savivartis sunkvežimis MAZ-503, vairuojamas 2-osios Vilniaus autotransporto įmonės vairuotojo Grigorijaus Lazutkino. 

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, fizikas, publicistas, kritikas, politologas Eitanas Finkelšteinas (g. 1942 m.). [1979 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30387.

E. Finkelšteinas į Lietuvą iš Sverdlovsko atvyko 1970 m., apsigyveno Vilniuje. Buvo aktyvus Žydų judėjimo dėl teisės išvykti į Izraelį dalyvis, Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardytas žydų, norinčių atsisakyti SSRS pilietybės, byloje. Dalyvavo žydų akcijose, pasirašė kolektyvinius dokumentus dėl žydų diskriminavimo. 1976 m. gruodžio 1 d. kartu su Viktoru Petkum (1928-2012) ir Tomu Venclova (g. 1937 m.) dalyvavo Maskvoje suorganizuotoje spaudos konferencijoje, kurioje paskelbė apie Lietuvos Helsinkio grupės įkūrimą bei tikslus ir laikomas vienu iš jos narių-steigėjų. Iš Lietuvos Helsinkio grupės pasitraukė 1979 m., 1983 m. emigravo iš SSRS.

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų kunigas Karolis Garuckas (1908-1979). [1979 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA,P-30389.

Viena Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų, poetė, vertėja Ona Lukauskaitė-Poškienė (1906-1983). [1979 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-30388.

Vytautas Skuodis (g. 1929 m.). 1980 m. sausio 11 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 1, l. 49.

Fotonuotrauka daryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje  Vilniaus m.

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – „Laisvės radijo“ 1980 m. sausio 16 d. pranešimas apie Lietuvos Helsinkio grupės nario Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) suėmimą. Ne vėliau kaip 1980 m. sausio 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 134. 

Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės dokumentas dėl grupės vokiečių tautybės asmenų, kuriems nebuvo leista nei prisiregistruoti Lietuvos SSR, nei atsisakyti SSRS pilietybės ir išvykti į Vokietiją. 1980 m. sausio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 3, l. 109–111.

Algirdas Statkevičius (1923-2016). 1980 m. vasario 15 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 1-2, l. 18.

Fotonuotrauka padaryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniaus m.

A. Statkevičius, 1972 m. paleistas iš psichiatrinės ligoninės Vasaros g., Vilniaus m., kurioje buvo prievarta „gydomas“ nuo 1970 m. rugsėjo mėn., atnaujino ryšius su disidentais, platino „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką“, 1976 m. įstojo į Lietuvos laisvės lygą bei Lietuvos Helsinkio grupę, buvo vienas iš 45 pabaltijiečių, pasirašiusių po kreipimusi į Jungtines Tautas ir Vakarų vyriausybes, parengė „Moralinį ultimatumą SSRS vyriausybei“, kuris buvo išsiųstas į Maskvą ir Vakarų valstybių vyriausybėms. Dėl antisovietinės veiklos 1980 m. vasario mėn. buvo areštuotas ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo nutartimi priverstinai uždarytas į psichoneurologinę ligoninę Černiachovskio m., po trijų metų perkeltas „gydyti“ į Taškentą. Spaudžiant tarptautinei bendruomenei 1988 m. buvo išleistas, tačiau jam teko išvykti į Jungtines Amerikos Valstijas. Į Lietuvą grįžo 1989 metais. 

Algirdo Statkevičiaus (1923-2016) apklausos protokolas. 1980 m. vasario 15 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 1-2, l. 74–77.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus sudarytame įtariamojo apklausos protokole A. Statkevičius pasakoja apie savo, kaip Lietuvos Helsinkio grupės nario, veiklą: dokumentų rengimą, bendravimą su kitais Lietuvos Helsinkio grupės nariais. 

Gintautas-Vincas Iešmantas (1930-2016). 1980 m. kovo 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 2, l. 95.

Fotonuotrauka padaryta Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) tardymo izoliatoriuje Vilniaus m.

G.-V. Iešmantas buvo suimtas 1980 m. kovo mėn. už antisovietinę pogrindinę veiklą ir Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1980 m. gruodžio 22 d. už bendradarbiavimą pogrindžio spaudoje (leidinyje „Perspektyvos“) nuteistas 6 m. laisvės atėmimo griežto režimo lageryje ir 5 m. tremties pagal Lietuvos SSR BK 68 str. I d. Kalintas Permės srities Čiusovojaus rajone. Nuo 1986 m. pavasario iki 1988 m. lapkričio mėn. buvo tremtyje Komijos ASSR, 1988 m. amnestuotas. 

Laikraštyje „Tėviškės žiburiai“ (Kanada) publikuotas Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) straipsnis „Sovietų kaltinamo Vytauto Skuodžio laiškai, pasiekę laisvąjį pasaulį“. 1980 m. kovo 20 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 162. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio televizijos ir radijo komiteto Radijo biuletenio – „Amerikos balso“ 1980 m. kovo 23 d. pranešimas apie Lietuvos Helsinkio grupės nario Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) suėmimą ir tardymą. Ne vėliau kaip 1980 m. kovo 23 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 24, l. 138, 139.

Apie Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) suėmimą Vakarų korespondentus informavo žmogaus teisių gynėjas Andrejus Sacharovas bei du paties V. Skuodžio iki suėmimo parašyti ir į Vakarus išsiųsti laiškai: „viso pasaulio tikintiesiems“ dėl dalyvavimo tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitete bei Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui adresuotas laiškas apie jo bute atliktą kratą bei tardymą. 

Onos Lukauskaitės-Poškienės (1906-1983) apklausos protokolas. 1980 m. balandžio 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 4, l. 134–136.

O. Lukauskaitė-Poškienė Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus buvo apklausta dėl savo ir kitų asmenų veiklos Lietuvos Helsinkio grupėje, apie Lietuvos Helsinkio grupės dokumentų rengimą ir pasirašymą. 

Kun. Broniaus Laurinavičiaus (1913-1981) apklausos protokolas. 1980 m. gegužės 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 4, l. 127–128.

Kun. Br. Laurinavičius Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus buvo apklaustas dėl savo ir kitų asmenų veiklos Lietuvos Helsinkio grupėje bei kratos metu jo namuose rastų ir valstybės saugumo organų paimtų Lietuvos Helsinkio grupės rengtų dokumentų. 

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nutartis dėl Algirdo Statkevičiaus (1923-2016) priverčiamojo gydymo specialaus tipo psichiatrinėje ligoninėje. 1980 m. rugpjūčio 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16649, t. 4, l. 281-284. 

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendis Vytautui Skuodžiui (g. 1929 m.), Gintautui Vincui Iešmantui (1930-2016) ir Povilui Pečeliūnui (1920-1990). 1980 m. gruodžio 22 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47756/3, t. 25, l. 142, 142ap., 143, 144, 166, 167. 

Laikraštyje „Europos lietuvis“ (Didžioji Britanija) publikuotas straipsnis „Viktoras Petkus Nobelio taikos premijai“. 1981 m. gegužės 5 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1751, l. 99. 

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo skyriaus pranešimas apie nuteistąjį Gintautą-Vincą Iešmantą (1930-2016). 1981 m. vasario 12 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-40, ap. 1, b. 223, l. 293, 294. 

Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone pro memorijos apie Lietuvos Helsinkio grupės nario kunigo Broniaus Laurinavičiaus (1913-1981) nužudymą. 1981 m. gruodžio 4, 10 d.

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba,

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 181, l. 110, 115. 

Laikraštyje „Europos lietuvis“ (Didžioji Britanija) publikuota Jungtinių Amerikos Valstijų Atstovų rūmų narių rezoliucija, kuria buvo reikalaujama paleisti iš įkalinimo politinį kalinį Vytautą Skuodį      (g. 1929 m.). 1982 m. spalio 23 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1787, l. 1-1. 

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 5-os tarnybos 2-ojo skyriaus sudarytas papildomų agentūrinių-operatyvinių priemonių toliau tirti ir kompromituoti operatyvinio parinkimo Nr. 480 „Dekadent“ objektą, sąrašas. 1985 m. lapkričio 5 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 188, 189.

Operatyvinio parinkimo Nr. 480 „Dekadent“ objektas Tomas-Andrius Venclova (g. 1937 m.) 1977 m. išvykęs iš SSRS į Jungtines Amerikos Valstijas aktyviai dalyvavo antisovietinėje lietuvių išeivijos veikloje, publikavo antisovietinius straipsnius, sakė kalbas. Jo antisovietinės veiklos aktyvumui apriboti dar 1978 m. buvo pradėta skleisti T. Venclovą kompromituojanti dezinformacija, taikytos ir kitos agentūrinio-operatyvinio pobūdžio priemonės. 

Lietuvos pasiuntinio Vašingtone Stasio Antano Bačkio sudarytas Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės narių sąrašas. [1987 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 656, ap. 2, b. 108, l. 275. 

Lietuvos Helsinkio grupės narys Vytautas Bogušis (g. 1959 m.). XX a. 8-9 dešimtmetis.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-40602. 

Leidinyje „The Chicago Catholic“ (JAV) publikuotas straipsnis apie Lietuvos Helsinkio grupės narį Vytautą Skuodį (g. 1929 m.). 1987 m. rugsėjo 18 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 648, ap. 2, b. 188, l. 98. 

Laikraštyje „Europos lietuvis“ (Didžioji Britanija) publikuotas straipsnis apie Lietuvos Helsinkio grupės ir Lietuvos tikinčiųjų teisių gynimo komiteto nario Vytauto Skuodžio (g. 1929 m.) susitikimus su lietuvių išeiviais Paryžiuje, Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje bei dalyvavimą Europos parlamente 1980 m. balandžio 12–14 d. 1988 m. balandžio 20 d.

Iškarpa iš laikraščio. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 313, l. 14. 

Lietuvos iniciatyvinės Helsinkio susitarimams remti grupės dokumento, kuriuo reikalaujama išlaisvinti politinius kalinius iš įkalinimo bei ištrėmimo vietų, laikytis visų pasirašyto Helsinkio konferencijos Baigiamojo akto nutarimų, tekstas. 1988 m. balandžio 30 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4986, l. 6, 7.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) vertimas iš lietuvių k. į rusų k. 

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus išvada dėl draudimo Tomui Venclovai (g. 1937 m.), įvažiuoti į SSRS. Ne vėliau kaip 1988 m. liepos 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 289, 290. 

Lietuvos iniciatyvinės Helsinkio susitarimams remti grupės dokumentas dėl Vilniaus m. Katedros aikštėjo organizuoto taikaus mitingo, skirto paminėti 40-ąsias Molotovo Ribentropo pakto antrojo slapto protokolo pasirašymo metines, išvaikymo panaudojant jėgą ir žmonių suėmimo už dalyvavimą mitinge. 1988 m. spalio 16 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4986, l. 13, 14. 

Lietuvos iniciatyvinės Helsinkio susitarimams remti grupės dokumentas dėl naujų narių priėmimo. 1988 m. lapkričio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4986, l. 17. 

Lietuvos iniciatyvinės Helsinkio susitarimams remti grupės sveikinimas Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui 45-ių metų veiklos jubiliejaus proga. 1988 m. lapkričio 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4986, l. 18. 

Lietuvos Helsinkio grupės parengtas dokumentas – Atviras laiškas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui. 1989 m. sausio 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-18, ap. 2, b. 120, l. 8ap., 9.

Lietuvos Helsinkio grupė atvirai sukritikavo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) programą, kuri, viena vertus, „laiko neteisėtais Ribentropo-Molotovo 1939 m. paktus su papildomais protokolais ir visus jų padarinius Lietuvos suverenitetui“, tačiau numato kovą dėl „Lietuvos SSR suvereniteto“ ir kategoriškai atmetė LPS programoje įrašytą teiginį, kad LPS atstovauja lietuvių tautos valią ir išreiškia jos siekius. 

Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas Molotovo-Ribentropo pakto trečiojo slapto protokolo 1941 m. sausio 10 d. pasirašymui paminėti. Prie mikrofono stovi buvęs politinis kalinys, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus (1928-2012). Vilnius, Kalnų parkas. 1989 m. sausio 10 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1951, l. 101-14. 

Lietuvos Helsinkio grupės narys, žurnalistas, rašytojas Gintautas Iešmantas (1930-2016). E. Masevičiaus nuotrauka. 1989 m. vasario 5 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-095713.

Mitingas Vilniaus m. Lietuvos-Sovietų Rusijos 1920 m. liepos 12 d. taikos sutarčiai paminėti. Prie mikrofono kalba Lietuvos laisvės lygos lyderis Antanas Terleckas (g. 1937 m.), šalia stovi Viktoras Petkus (1928-2012). 1989 m. liepos 12 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1982, l. 29-5.

Mitingą organizavo 1989 m. gegužės pabaigoje įkurta Nepriklausomybės sąjunga, į kurią įėjo ir Lietuvos Helsinkio grupė. Mitinge buvo kalbėta, kad taikos sutarties pirmuoju straipsniu Sovietų Rusija pripažino Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę, reikalauta išvesti okupacinę kariuomenę iš Lietuvos. 

Lietuvos laisvės lygos organizuotas mitingas Vilniaus m. Katedros aikštėje. Centre (pažymėtas Nr. 2, neša kryžių) – Lietuvos Helsinkio grupės narys, buvęs politinis kalinys Viktoras Petkus (1928-2012) . 1989 m. rugsėjo 28 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1990, l. 31-13.

Mitinge buvo reikalaujama nutraukti Molotovo-Ribentropo pakto vykdymą ir išvesti SSRS okupacinę kariuomenę iš Lietuvos. 

Mitingas Vilniaus m. Katedros aikštėje Sovietų Sąjungos komunistų partijos centro komiteto generalinio sekretoriaus Michailo Gorbačiovo vizito Lietuvoje pirmąją dieną. Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės nariai Antanas Terleckas (g. 1928 m.) ir Viktoras Petkus (1928-2012). J. Juknevičius nuotrauka. 1990 m. sausio 11 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-121488. 

Lietuvos Helsinkio grupės narė vienuolė Nijolė Sadūnaitė su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose Stasiu Lozoraičiu jaunesniuoju. Vašingtonas. Br. Čikotos nuotrauka. 1990 m. kovo 14 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-38954. 

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) šifruota telegrama dėl leidimo Tomui Venclovai     (g. 1937 m.) įvažiuoti į SSRS. 1991 m. balandžio 19 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 202, l. 293. 

Vilniaus grąžinimo Lietuvai 51-ųjų metinių minėjimas Vilniaus m. Aušros Vartų g. Kairėje – vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų Viktoras Petkus (1928-2012). J. Juknevičiaus nuotrauka. 1990 m. spalio 28 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-124038.

Lietuvos Helsinkio grupės narys Antanas Terleckas (g. 1928 m.) Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus kameroje, kurioje jis buvo kalinamas. J. Juknevičiaus nuotrauka. 1991 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-122749.

Lietuvos Helsinkio grupės narys Antanas Terleckas (g. 1928 m.) Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) Tardymo izoliatoriaus, kuriame jis buvo kalinamas, pasivaikščiojimų kiemelyje. J. Juknevičiaus nuotrauka. 1991 m. rugsėjo mėn.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-122753.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniaus m. Lietuvos Helsinkio grupės nariai: pirmas iš kairės – Viktoras Petkus (1928-2012), trečias – Antanas Terleckas (g. 1928 m.). V. Kapočiaus nuotrauka. 1992 m. rugpjūčio 23 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-128550.

Vienas Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjų Tomas Venclova (g. 1937 m.), apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Vilnius. L. Dmuchovskajos nuotrauka. 1995 m. vasario 15 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-109966.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus įteikia Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 5-ojo laipsnio ordiną Lietuvos Helsinkio grupės įkūrėjui, disidentui, politiniam kaliniui Viktorui Petkui (1928-2012). Vilnius. L. Žilytės nuotrauka. 1999 m. vasario 16 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-120370.

Grįžti