LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDIS

   1944 m. liepos mėn. Sovietų Sąjungos kariuomenei užėmus Lietuvą, šalyje kilo ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai. Stichiškai kūrėsi partizanų būriai, kurie vienijosi į didesnius karinius vienetus ir bendrą Laisvės kovų sąjūdžio organizaciją. Pasipriešinimui palaužti sovietinis režimas metė didžiules jėgas. Partizaninio karo slopinimą organizavo komunistų partija, vadovavusi okupacinio režimo įtvirtinimui, jį vykdė SSRS represinės struktūros Lietuvoje: vidaus reikalų ministerija (MVD, iki 1946 m. – vidaus reikalų liaudies komisariatas – NKVD), valstybės saugumo ministerija (MGB, iki 1946 m. – valstybės saugumo liaudies komisariatas – NKGB). Joms talkino ginkluoti naikintojų (stribų) būriai, ginkluoti sovietiniai partiniai aktyvistai. Lietuvos komunistų partijos organai nustatydavo ginkluoto pasipriešinimo slopinimo uždavinius ir būdus, derino represijas su politinėmis, ekonominėmis ir ideologinėmis priemonėmis (dokumentas Nr. 4). Represinės struktūros planavo ir organizavo pasipriešinimo struktūrų ir dalyvių naikinimo operacijas (dokumentas Nr. 91).

   Svarbus partizanų uždavinys buvo sukurti ginkluoto pasipriešinimo organizaciją. Partizanų karinės struktūros iš esmės susiformavo 1944–1949 m. Jas sudarė 9 apygardos, susijungusios į tris sritis: Pietų Lietuvos (Nemuno), kurioje veikė Tauro ir Dainavos apygardos; Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo, Kalnų), kuriai priklausė Vytauto, Algimanto, Didžiosios Kovos, Vyčio apygardos; Vakarų Lietuvos (Jūros), kuri jungė Žemaičių, Kęstučio, Prisikėlimo apygardas (dokumentas Nr. 63). 1949 m. pradžioje šiose struktūrose veikė apie 2 tūkst. partizanų. Centralizuojant karinį vadovavimą, tapo aktualu sudaryti vyriausiąją pasipriešinimo vadovybę, kuri suderintų politinio ir karinio vadovavimo ir atstovavimo užsienyje funkcijas. 1944–1946 m. vadovauti rezistencijai mėgino įvairios pogrindžio organizacijos ir centrai (Lietuvos laisvės armija (LLA), Lietuvos išlaisvinimo taryba (LIT) ir kt.), tačiau per trumpą laiką jie buvo susekti ir sunaikinti.

   1946–1947 m. vadovybės kūrimo centras buvo Pietų Lietuvoje. 1946 m. birželio 6 d. Tauro apygardoje buvo įkurtas Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdis (BDPS) bei sudaryta vyriausioji politinė ir karinė vadovybė: Vyriausiasis Lietuvos atstatymo komitetas (VLAK) ir Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas (VGPŠ). MGB pavyko infiltruoti į VLAK‘ą agentą Erelį – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorių Juozą Markulį, kuris tapo jo pirmininku ir ėmė iš dalies kontroliuoti jo veiklą. 1946 m. pabaigoje Tauro apygardos vadas Antanas Baltūsis (1915–1948) ir štabo narys Juozas Lukša (1921–1951) demaskavo J. Markulį ir informavo apie tai pogrindžio dalyvius (dokumentas Nr. 2). Partizanai ryžosi tęsti vienijimąsi ir kurti naują vadovybę iš partizanų vadų jų atstovavimo principu. 1947 m. sausio 15 d. Tauro apygardoje buvo sušauktas partizanų pasitarimas bei sudaryta nauja BDPS ir VGPŠ vadovybė. 1947 m. rudenį suformuotas BDPS prezidiumas, veikęs iki 1949 m. vasario. Nepaisant MGB provokacijų, nutarta išlaikyti BDPS pavadinimą, kadangi jis jau buvo žinomas užsienyje.

   Siekiant išeivijos moralinės ir materialinės paramos bei norint išsiaiškinti, kas turėtų atstovauti okupuotam kraštui užsienyje, 1947 m. gruodžio 15 d. BDPS prezidiumo įgaliotiniai Juozas Lukša-Skirmantas, Skrajūnas ir Kazimieras Pyplys-Mažytis, Audronis (1923–1949) buvo pasiųsti į Vakarus užmegzti ryšių su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu (VLIK‘u), kuris pretendavo užsienyje atstovauti Lietuvai egzilinės vyriausybės teisėmis. J. Lukša ir K. Pyplys per „geležinę uždangą“ nugabeno partizanų dokumentus: memorandumą Jungtinėms Tautoms, apygardų sudarytus okupacinės valdžios ištremtųjų, nužudytųjų ir suimtųjų sąrašus, kitą svarbią medžiagą apie padėtį okupuotoje Lietuvoje ir partizanų kovą, taip pat laišką popiežiui Pijui XII (dokumentas Nr. 3), kurio tekstą sukūrė partizanų vyr. kapelionas, kun. Juozas Stankūnas. Šiame laiške buvo apžvelgta padėtis Lietuvoje bei paprašyta suteikti kovojančiai tautai užtarimą ir paramą. Popiežius tiesiogiai nereagavo į laišką, tačiau jį paskelbė svarbiausios Vakarų radijo stotys ir spauda. Partizanų atstovams atvykus į Vakarus, pirmą kartą buvo užmegzti ryšiai su užsienio lietuviais ir jų organizacijomis. Vakarai gavo tikrų žinių apie padėtį sovietų okupuotoje Lietuvoje, tačiau lietuvių ginkluotos kovos neparėmė, grupę rezistentų panaudojo tik žvalgybinei informacijai rinkti. 1948 m. liepos 7–9 d. Baden Badene (Vokietija) įvyko VLIK‘o ir Lietuvos pogrindžio atstovų pasitarimas, kuriame sutarta, kad Lietuvos laisvinimo kovai užsienyje vadovaus VLIK‘as, o Lietuvoje – krašto rezistenciją vienijantis organas.

   Žuvus Tauro apygardos ir VGPŠ vadui Antanui Baltūsiui, 1948 m. bendros vadovybės kūrimo iniciatyvą perėmė Vakarų Lietuvos srities partizanai, pirmiausia Kęstučio apygardos (nuo 1948 m. gegužės – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities) vadas kapitonas Jonas Žemaitis-Vytautas (dokumentas Nr. 70). 1948 m. liepos 10 d. J. Žemaitis paskelbė įsakymą apie Vieningos laisvės kovos sąjūdžio organizacijos įkūrimą ir ėmė telkti partizanų apygardų vadus bendrai vadovybei sudaryti. Vyriausiosios vadovybės atkūrimą laikantis apygardų vadų atstovavimo principo parėmė kitų sričių partizanai. 1948 m. lapkričio 10–12 dienomis Dukto miške netoli Radviliškio įvyko BDPS prezidiumo posėdis, kuriame dalyvavo Vakarų Lietuvos atstovai – Jūros srities vadas J. Žemaitis-Vytautas ir Prisikėlimo apygardos vadas Petras Bartkus-Žadgaila – bei Rytų Lietuvos atstovai – Karaliaus Mindaugo (Kalnų) srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris ir Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas Juozas Šibaila-Diedukas. Posėdyje atkurta vyriausioji pogrindžio vadovybė, laikinai išlaikanti BDPS pavadinimą, išrinktas naujas BDPS prezidiumas ir Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas (VGPŠ), kuriems vadovavo J. Žemaitis (dokumentas Nr. 5). Strateginiams ir organizaciniams ginkluoto pasipriešinimo klausimams aptarti nutarta sušaukti partizanų suvažiavimą.

   1949 m. vasario 10–20 d. Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje įvyko išskirtinis Laisvės kovų istorijos įvykis – visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas (dokumentai Nr. 7, 9, 10). Jame dalyvavo BDPS prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954), BDPS prezidiumo sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila (1921–1949), BDPS prezidiumo Visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953), Vakarų Lietuvos partizanų srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949), Prisikėlimo apygardos vadas Leonas Grigonis-Užpalis (1908–1949), Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis (1921–1949), Pietų Lietuvos partizanų srities vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957), Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949). LLKS suvažiavime buvo apsvarstyti 23 klausimai, padėtas pagrindas drausmingai, griežtą struktūrą turinčiai organizacijai: reglamentuota viso Sąjūdžio ir LLKS vadovybės struktūra bei veiklos taktika, oficialiais dokumentais nustatyti Laisvės kovotojų ir gyventojų santykiai. Dauguma nutarimų atsispindėjo vėliau išleistuose protokoluose ir oficialiai patvirtintuose dokumentuose, skirtuose Laisvės kovotojams bei gyventojams.

   Pirmajame posėdyje ginkluoto pasipriešinimo organizacija pavadinta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS) (dokumentas Nr. 13) ir nuo tada partizanus imta vadinti Laisvės kovotojais. Svarbiausias politinis suvažiavimo dokumentas buvo 1949 m. vasario 16 d. posėdyje priimta deklaracija (dokumentas Nr. 12), kurioje nustatytas galutinis Laisvės kovos tikslas – krašto išvadavimas iš okupacijos ir nepriklausomos parlamentinės Lietuvos valstybės atkūrimas. Atstovaudama visuotiniam organizuotam pasipriešinimui, LLKS taryba pareiškė lietuvių tautos valią atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę, grindžiamą 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Deklaracijos idealais ir 1922 m. Lietuvos Respublikos konstitucijos nuostatomis.Deklaracija išryškino esminių Laisvės kovų vertybių – tautos laisvės, žmogaus demokratinių teisių ir valstybės demokratinės sąrangos – reikšmę lietuvių tautos identitetui, pabrėžė jų sąsajas su fundamentaliais laisvės ir demokratijos principais. Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Taip buvo pabrėžtas 1918 m. vasario 16 d. deklaracijos principais paremtos ir su sovietine okupacija kovojančios Lietuvos politinis ir teisinis tęstinumas. LLKS tarybą paskelbus legitimia valdžia, aukščiausiu tautos politiniu organu, jos prezidiumas apibrėžtas kaip aukščiausia valstybės valdžios institucija okupuotoje Lietuvoje, turėjusi veikti iki laisvų demokratinių Seimo rinkimų. Deklaracijoje nurodyti nepriklausomybę atkursiančios valstybės konstituciniai pagrindai. Numatyta, kad, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iki susirenkant Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas eis LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas, kuris sudarys Laikinąją vyriausybę ir organizuos demokratinius rinkimus. Deklaracijoje konstatuota, kad asmenys, kurie bolševikų ar nacių okupacijos metais bendradarbiaudami su priešu išdavė Tėvynę, pakenkė tautos išsilaisvinimo kovai, atsakys prieš nepriklausomos Lietuvos teismą. Komunistų partija, įvedusi politinę diktatūrą ir kovojusi prieš lietuvių tautos nepriklausomybės siekį, pavadinta neteisine.

   Kituose posėdžiuose svarstyta LLKS politinė programa, taktika, politinė, ideologinė, organizacinė ir kita veikla. Buvo patvirtintos J. Žemaičio-Vytauto rengto LLKS statuto pirmosios dvi dalys (dokumentas Nr. 14) bei planas kitoms dalims parengti. Statute suformuluoti Sąjūdžio tikslai, uždaviniai, vidaus santvarka ir organizacijos valdymas, išvardintos pogrindyje veikusių partizanų pareigybės. Sąjūdžiui per prezidiumą ir jo pirmininką vadovavo LLKS taryba. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas buvo aukščiausias partizanų pareigūnas, juo vienbalsiai išrinktas Jonas Žemaitis-Vytautas. Jam suteiktas aukščiausias partizanų generolo laipsnis. Vyriausiosios vadovybės dokumentai reglamentavo visų apygardų veiklą ir buvo privalomi.

   Suvažiavime buvo priimti LLKS įstatai (dokumentas Nr. 33), Prezidiumo statutas (dokumentas Nr. 34), Baudžiamasis statutas (dokumentas Nr. 29), LLKS atžymėjimų statutas (dokumentas Nr. 39), „LLKS nutarimas dėl laisvės kovotojų ir gyventojų santykių pobūdžio“ (dokumentas Nr. 11), „LLKS Tarybos Prezidiumo kreipimasis į sąjūdžio dalyvius ir visus krašto gyventojus“ (dokumentas Nr. 16). Kad LLKS dokumentinė medžiaga nežūtų ir išliktų ateičiai kaip liudijimas apie lietuvių tautos kovas, parengtos partizanų archyvų tvarkymo ir saugojimo instrukcijos. Kiekvieno Laisvės kovotojo veikla turėjo būti dokumentuojama specialiame „Laisvės kovotojo Tėvynei pareigų ėjimo lape“ (dokumentas Nr. 19). Šie dokumentai turėjo būti saugomi, kol bus iškovota Lietuvos nepriklausomybė. Laisvės kovotojų veiklos taktika, naudojami ginklai, karinio rengimo metodika išdėstyti Partizaninio karinio parengimo programoje (dokumentas
Nr. 32), nurodymuose sričių vadams, instrukcijoje „Ką turi žinoti kiekvienas partizanas“ (dokumentas Nr. 67).

   LLKS taryba partizanams kėlė didelius reikalavimus: „Laisvės kovotojai gyventojams turi pasirodyti rinktiniais bebaimiais žmonėmis, mokančiais kovoti ne tik prieš šimteriopai gausesnį priešą, bet ir prieš visas žmogiškas blogybes“: girtuokliavimą, savanaudiškumą, chuliganizmą. Laisvės kovotojų elgesį reglamentavo eilė dokumentų: LLKS Drausmės statutas (projektą 1951 m. parengė Sergijus Staniškis-Viltis, Litas) (dokumentas Nr. 66), LLKS Administracinio baudimo taisyklės (dokumentas Nr. 77), LLKS Baudžiamasis statutas (dokumentas Nr. 29), LLKS nutarimas dėl Laisvės kovotojų ir gyventojų santykių pobūdžio (dokumentas Nr. 11). Didelė reikšmė buvo teikiama ir karinei uniformai, kuri drausmino ir įpareigojo Laisvės kovotojus: vyko konkursai Laisvės kovotojų uniformoms bei skiriamiesiems ženklams parengti (dokumentai
Nr. 23, 25, 37, 38), 1949 m. gegužės 19 d. LLKS tarybos nutarimu uniformos, laipsnių ir pareigų ženklai buvo privalomi.

   Lietuvos ir kitų valstybių piliečiai, kurie „veikė prieš Lietuvių tautos interesus, darė žalą tautos dvasinėms ar materialinėms gėrybėms“ buvo baudžiami vadovaujantis 1949 m. spalio 10 d. įsigaliojusiu LLKS baudžiamuoju statutu (dokumentas Nr. 29). Jame buvo įteisinta ir suvienodinta bausmių vykdymo tvarka, kurią imta reglamentuoti nuo pat pasipriešinimo pradžios 1944 m. Taikant partizanų baudžiamosios teisės normas, vadovautasi Baudžiamojo statuto straipsniais (dokumentai Nr. 26). LLKS baudžiamasis statutas neteko galios įsigaliojus LLKS Teismų nuostatams (dokumentas Nr. 55) ir LLKS Baudžiamiesiems nuostatams (dokumentas Nr. 56). Šių dokumentų autoriai ir priėmimo datos nežinomos.

   Partizanų įsakymuose ir instrukcijose buvo reglamentuoti ir Karo lauko teismo klausimai (dokumentas Nr. 78). Juose ypač pabrėžta atsakomybė už bausmių paskyrimą ir vykdymą, „kad nepasidarytume patys skandalų, nusikaltimų ir nesusikompromituotume“.

   Vadovaujantis LLKS Ūkio nuostatais (dokumentas Nr. 54), LLKS nariai turėjo apsirūpinti piniginėmis lėšomis, maistu bei kitais reikalingais daiktais „per laisvės kovotojus, partizanus, iš krašto okupacinių įstaigų ir įmonių bei vietos gyventojų išteklių“. Užsitęsus partizaninei kovai, daugelis pasipriešinimą rėmusių pasiturinčių ūkininkų buvo ištremti iš Lietuvos, o likusieji, bijodami trėmimų, vis dažniau atsisakydavo remti Laisvės kovotojus. Partizanai savo maisto išteklius papildydavo iš valstybinių ar kolūkio sandėlių, tačiau, vengdami atsiskleisti, vis rečiau vykdydavo stambias valstybinių įstaigų turto rekvizicijas.

   Po partizanų suvažiavimo LLKS veikla buvo plečiama, tačiau atvirų kautynių metas baigėsi – 1949 m. susiformavo požiūris, kad partizanai turi išlaikyti esamas struktūras ir būti pasirengę lemiamu momentu pareikšti tautos valią – atkurti nepriklausomą valstybę. Šiuo metu skiriamuoju LLKS veiklos bruožu tapo laipsniškas perėjimas į pasyvų neginkluotą pasipriešinimą ir naujos ginkluoto pogrindžio strategijos – tautos žmogiškųjų ir materialinių resursų saugojimo – įteisinimas. Nutarta tausoti jėgas ir atsisakyti bet kokių susidūrimų su represiniais organais, riboti naujų kovotojų priėmimą, stengtis išsaugoti štabus ir ryšių tinklą. Aktyvias kovines operacijas partizanai vykdė tik tada, kai reikėjo apsirūpinti būtiniausiais reikmenimis arba kai išprovokuodavo čekistai, rengdami pasalas, šukuodami gyvenvietes ir miškus. Buvo tobulinama štabų ir ryšių sistema (dokumentai Nr. 62, 63, 84), sukurta vieninga tekstuose vartotų santrumpų bei šifrų sistema (dokumentas Nr. 58), stiprinama žvalgybinė veikla, didelis dėmesys skiriamas informaciją tinkamų rinkti asmenų paieškai ir verbavimui (dokumentas Nr. 53, 61). J. Žemaitis-Vytautas, norėdamas apsaugoti nuo represijų partizanų rėmėjus, dar 1949 m. balandžio mėn. parengė ir sritims išsiuntinėjo nurodymus dėl jų veiklos ir struktūros: rekomendavo organizuoti partizanų talkininkų pogrindines trejukes, kurių kiekvienas narys galėjo žinoti tik du kitus dalyvius.

   Plečiant LLKS atstovavimą užsienyje, J. Žemaitis 1949 m. spalio 4 d. paskyrė užsienyje buvusį J. Lukšą LLKS atstovu užsieniui. 1950 m. spalio mėn. desantu Tauragės aps. Žygaičių miškuose nusileido J. Lukšos vadovaujama grupė (dokumentas Nr. 52). J. Lukša pateikė LLKS vadovybei raportą apie kelionės rezultatus, perdavė VLIK‘o pirmininko Mykolo Krupavičiaus ir Vakaruose veikusios Lietuvos diplomatijos vadovo Stasio Lozoraičio laiškus, informaciją apie tarptautinę padėtį ir iš Vakarų gautą pirmąją ir paskutinę materialinę paramą. Lietuvos diplomatijos vadovas Stasys Lozoraitis laiške partizanų vadovybei rašė, kad, siekiant apsaugoti tautą nuo sunaikinimo, reikia vengti veiksmų, kuriuos bolševikai panaudotų kaip pretekstą represijoms, ir pirmiausiai vykdyti moralinę rezistenciją: didinti tautos atsparumą komunistinei įtakai, puoselėti tautinę savimonę ir Nepriklausomos Lietuvos valstybės idėją (dokumentas Nr. 49).

   Atsisakius puolamųjų veiksmų, svarbiausi partizanų veiklos uždaviniai buvo priešintis sovietų valdžios politikos priemonėms, trukdyti klastoti lietuvių tautos politinę valią per sovietinius rinkimus, organizuojant jų boikotą (dokumentas Nr. 45), skatinti krašto gyventojus nebendradarbiauti su okupaciniu režimu. Viena iš svarbiausių veiklos sričių buvo tautos tradicijų ir vertybių puoselėjimas, pasipriešinimas komunistinės ideologijos skleidimui ir nutautinimui, Laisvės kovotojų ir visuomenės moralės bei dvasinių orientyrų išsaugojimas. Tam turėjo padėti partizanų atsišaukimai (dokumentai Nr. 79–82) bei spauda, kurie ilgos okupacijos sąlygomis liko pagrindine partizanų visuomeninės veiklos forma (dokumentas Nr. 57). 1949 m. vasario 25 d. priimtas specialus nutarimas suaktyvinti spaudos darbą (dokumentas Nr. 15). Spaudos leidimą komplikavo sudėtingos partizanų gyvenimo ir darbo sąlygos, tačiau LLKS vyriausioji vadovybė nuo 1949 m. kovo iki 1952 m. išleido septynis leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ numerius (dokumentas Nr. 17), jo redaktorius Juozas Šibaila-Merainis 1953 m. parengė ir Žemaičių apygardoje išleido partizanų maldyną „Rūpintojėlis“. 1950 m. buvo pradėtas leisti tarnybiniam naudojimui skirtas leidinys „LLKS Tarybos biuletenis“ (redaktorius J. Žemaitis), kurio išėjo keli numeriai (dokumentas Nr. 47).

   Sovietų valdžia, plėsdama savo ideologiją ir propagandą, visose Lietuvos apylinkėse steigė klubus-skaityklas, kuriose organizuodavo politines ir ideologines akcijas, sovietinių rinkimų metu įkurdavo balsavimo apylinkes (dokumentas Nr. 1). Partizanai šį kaimo sovietizavimo būdą laikė itin pavojingu, todėl padažnėjo akcijos, kurių metu klubuose-skaityklose buvo sunaikinami komunistiniai laikraščiai, knygos ir komunistų vadovų portretai, klubų vedėjai ir mokytojai perspėjami liautis tarnauti okupantams, švietimo darbuotojai raginami nedalyvauti sovietinių rinkimų kampanijose, kolūkių steigime, kitose valdžios akcijose bei bolševikų agitacijoje (dokumentai Nr. 81).

    Paskutinis organizuotų Laisvės kovų laikotarpis (1949–1953 m.) sutapo su kolektyvinių ūkių (kolūkių) steigimu Lietuvoje. Sovietinę žemės reformą lydėjo 1948–1951 m. masiniai trėmimai. Prievartinės kolektyvizacijos metu buvo sunaikintas ūkininkų (vad. buožių) sluoksnis, 1952 m. pradžioje į kolūkius sujungta 93,8 proc. valstiečių ūkių. LLKS aktyviai priešinosi kolektyvizacijai (dokumentas Nr. 20), vienkiemių griovimui ir pastatų perkėlimui į kolūkių gyvenvietes, agitavo ūkininkus nepaklusti valdžios spaudimui ir grasinimams (dokumentai Nr. 18, 27). Naujai įsteigtų kolūkių pirmininkai, brigadininkai buvo skatinami atsisakyti jiems primestų pareigų, ginkluota kolūkių apsauga raginta kuo skubiausiai grąžinti jai išduotus ginklus (dokumentas Nr. 48).

   1950–1951 m. J. Žemaitis toliau tobulino organizacinę LLKS struktūrą ir LLKS dokumentus (dokumentas Nr. 42), inspektavo partizanų apygardas ir rinktines, atkurdamas nutrūkusius ryšius. Tačiau partizanų padėtiskrašte nuolat sunkėjo (dokumentai Nr. 44, 74), atkuriami štabai dažnai vėl būdavo sunaikinami. Vis sudėtingiau buvo susisiekti ne tik sričių štabams, bet ir greta veikusiems būriams. Ryšius perimdavo MGB agentai, dėl to daugiau partizanų žūdavo ar būdavo suimami (dokumentas Nr. 51). Išvarginti sunkių partizanavimo metų, suimti partizanai palūždavo po kankinimų, išduodavo bendražygius. MGB stengėsi užverbuoti suimtus partizanus, priversti juos padėti represiniams organams iš vidaus naikinti organizacines pogrindžio struktūras. 1952 m. pabaigoje MGB užverbavo agentais keletą LLKS tarybos narių: Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo) srities vadą Joną Kimštą (1911–1974) (dokumentas Nr. 88), Vytauto apygardos vadą Bronių Kalytį, Vytauto apygardos štabo narį Juozą Bulką, Dainavos apygardos vadą Juozą Karpavičių, operatyviai naudojo suimtą Tauro apygardos vadą Juozą Jankauską (dokumentas Nr. 92).

   1951 m. gruodžio mėn. J. Žemaitį ištiko mikroinsultas, jis atsistatydino iš LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pareigų. Ligos metu paralyžuotas gulėjo Kęstučio apygardos Mindaugo būrio vado Juozo Palubecko-Simo (dokumentas Nr. 89) požeminiame bunkeryje Jurbarko rajono Šimkaičių miške, jį slaugė partizanų medicinos sesuo Marijona Žiliūtė (dokumentas Nr. 90). 1953 m. pavasarį pagerėjus sveikatai, vėl pradėjo eiti savo pareigas. 1953 m. gegužės mėn. suimtas partizanas Juozas Palubeckas po savaitės kankinimų čekistams parodė bunkerį, kuriame slėpėsi J. Žemaitis. Įmetę granatą su migdomosiomis dujomis, čekistai suėmė jį gyvą. J. Žemaitis nuteistas mirties bausme ir 1954 m. lapkričio 26 d. sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

   J. Žemaičio suėmimas žymėjo organizuoto Laisvės kovų sąjūdžio pabaigą. 1953 m. pavasarį Lietuvoje tebuvo vos pora šimtų partizanų. Ginkluota organizuota kova pasibaigė: buvo sunaikinti sričių štabai bei ryšiai, vienas po kito likviduoti apygardų štabai. Nustojo eiti LLKS leidiniai. 1953 m. rugpjūčio pabaigoje MGB sunaikino paskutinę vadovaujančią LLKS struktūrą – Žemaičių apygardos štabą. Pavienės partizanų grupės išsilaikė dar keletą metų, tačiau jos tarpusavio ryšių nepalaikė. 1956 m. agento namuose Kaune suimtas paskutinis LLKS tarybos prezidiumo narys, gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas su žmona. A. Ramanauskas nuteistas mirties bausme ir 1957 m. lapkričio 29 d. sušaudytas Vilniuje. 1962 m. rugsėjo mėn. 26 d. buvo suimtas 15 metų nelegaliai gyvenęs Prisikėlimo apygardos štabo narys partizanas Pranciškus Prūsaitis-Lapė (dokumentas Nr. 93). Kėdainiuose surengtame parodomajame teismo procese jis buvo nuteistas mirties bausme, nuosprendis įvykdytas 1963 m. liepos 13 d. Vilniuje. Tai paskutinis Lietuvos partizanas, kuriam įvykdyta mirties bausmė.

   1944–1953 m. MGB nukovė daugiau kaip 20 tūkst. partizanų, suėmė 19 tūkst. ir apie 12 tūkst. jų talkininkų. Nei vienas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signatarų neišliko gyvas, nėra žinoma, kur ilsisi jų palaikai.

   Laisvės kovotojai nepasiekė savo svarbiausio strateginio tikslo – neatkūrė nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, bet pasipriešinimo kovų reikšmė yra didžiulė. Laisvės kovotojai sugriovė sovietinės propagandos mitą apie savanorišką Lietuvos įsijungimą į SSRS 1940 m., parodė pasauliui pasiryžimą kovoti už pamatines tautos teises. Jie ugdė visuomenės tautinį atsparumą bei puoselėjo tautos vertybes, telkė žmones ateities išsilaisvinimo sąjūdžiui, brandino tautos laisvės idealus ir ateinančioms kartoms paliko jų siekį. Ginkluotas pasipriešinimas skatino Vakarų pasaulį nepripažinti Lietuvos prievartinio įjungimo į Sovietų Sąjungą, padėjo išeivijai tarptautiniu lygiu kelti Lietuvos laisvės bylą.

   Lietuvių tauta Laisvės kovotojų idealą realizavo 1990 m. kovo 11 d. atstatydama Lietuvos nepriklausomą demokratinę valstybę. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, susirūpinta Laisvės kovų atminimo ir tradicijų įamžinimu. 1997 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo buvo apibrėžta Lietuvos partizano sąvoka, partizanai įgavo kario savanorio teisinį statusą, partizanų rėmėjai ir ryšininkai – Laisvės kovų dalyvių statusą.

   Lietuvos Respublikos Seimas, įvertindamas LLKS tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, 1999 m. sausio 12 d. priėmė Lietuvos Respublikos įstatymą dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos, kuris nustatė deklaracijos statusą Lietuvos Respublikos teisės sistemoje (dokumentas Nr. 94).

   Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. kovo 2 d. priėmė Deklaraciją dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos Valstybės Vadovu, kuria pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios su okupacija Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.

   Lietuvos nacionalinė UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) komisija 2009 m. į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą 37-uoju numeriu įtraukė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektą (dokumentas Nr. 95).

   2010 m. Radviliškio rajone, Mėnaičių kaime Miknių-Pėtrėčių sodyboje atidarytas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos paskelbimo memorialas, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas.

   Dokumentus parodai atrinko ir pratarmę pagal panaudotą literatūrą parengė Vilma Ektytė, Edita Škirkaitė, Nijolė Maslauskienė, Dorota Mordas.

LITERATŪRA

EIDINTAS Alfonsas, BUMBLAUSKAS Alfredas, KULAKAUSKAS Antanas, TAMOŠAITIS Mindaugas. Lietuvos istorija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2012, 279 p. ISBN 978-609-459-092-4.

GAŠKAITĖ-ŽEMAITIENĖ, Nijolė.Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Strategija. In Genocidas ir rezistencija, 1999, Nr.1 (5).

GAŠKAITĖ, Nijolė. Pasipriešinimo istorija, 1944–1953 metai. Vilnius: Aidai, 2006, 325 p. ISBN 9955-656-32-8.

GAŠKAITĖ Nijolė, KUODYTĖ Dalia, KAŠĖTA Algis, ULEVIČIUS Bonifacas. Lietuvos partizanai 1944–1953 m. Kaunas: Lietuvos politinių kalinių sąjunga, 1996, 493 p. ISBN 9986-577144.

JONUŠAUSKAS, Laurynas. Stasio Lozoraičio ir VLIK-o santykiai (1947–1948). In Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 2 (4).

Lietuva 1940–1990: okupuotos Lietuvos istorija. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2005, 712 p. ISBN 9986-757-65-7.

LUOBIKIS Mindaugas. Partizanų statutai. In Karo archyvas, 2008, XXIII.

MASLAUSKIENĖ, Nijolė. Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo vieningos vadovybės kūrimas LLA ir partizanų dokumentuose. 1941, 1947–1950 m. In Lietuvos archyvai, 1998, t. 11.

POCIUS Mindaugas. Lietuvos partizanų kova su kolaboravimu 1944–1953 m. In Genocidas ir rezistencija, 2009, Nr. 1 (25).

ŽEMAITIENĖ, Nijolė. Generolo Jono Žemaičio vaidmuo partizaniniame kare In Genocidas ir rezistencija, 1998, Nr. 2 (4).

Parodos dokumentų sąrašas

Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą

       Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro 1945 m. kovo 2 d. posėdžio nutarimas dėl klubų-skaityklų tinklo plėtimo ir komunistų propagandinės veiklos juose išvystymo.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 8, b. 44, l. 10–12.

Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos vado 1947 m. kovo 25 d. pranešimas Merkio rinktinės vadui

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 172.

Pranešime informuojama, kad Valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB) kontroliuoja Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) ir Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) štabo veiklą, todėl rekomenduojama nutraukti santykius su štabe veikusiu NKGB agentu Albinu Markuliu – Ereliu.

Lietuvos Romos katalikų 1947 m. rugpjūčio 28 d. laiškas Šventajam Tėvui Pijui XII.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 116, l. 1, 6–8.

Laiške aprašyta padėtis Lietuvoje sovietinės okupacijos sąlygomis, apžvelgta sovietų valdžios politika, gyventojų persekiojimas, paminėta Lietuvos partizanų kova. 

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto biuro 1947 m. gruodžio 12 d. nutarimas dėl kovos su Lietuvos ginkluotu pogrindžiu sustiprinimo, politinių, administracinių, represinių ir ideologinių priemonių taikymo slopinant antisovietinį pasipriešinimą.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 5, l. 179–182.

Lietuvos partizanų Vakarų Lietuvos ir Rytų Lietuvos sričių atstovų 1948 m. lapkričio 10–12 d. posėdžio Lietuvos pogrindžio vyriausiajai vadovybei atkurti protokolas.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 196–197.

Posėdyje konstatuotas Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) vadovybės veiklos nutraukimas dėl prezidiumo narių areštų, apsvarstytas naujos BDPS vadovybės sudarymas, nutarta paruošti pogrindžio organizacijos pavadinimo pakeitimo ir statuto projektus. Posėdyje atkurtas minimalios sudėties BDPS prezidiumas, Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų štabas (VGPŠ), paskirti vadovaujantys asmenys. Posėdis vyko Šiaulių aps. Padubysio vls. Dukto miške. 

Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) ir Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo (VGPŠ) nariai. Iš kairės: 1. BDPS prezidiumo narys Edmundas Akelis, 2. BDPS Propagandos skyriaus viršininkas Alfonsas Vabalas-Gediminas (1909–1948), 3. BDPS prezidiumo vicepirmininkas Vincas Seliokas-Gintautas (g. 1904 m.), 4. VGPŠ viršininkas Antanas Baltūsis-Žvejys (1915–1948), 5. VGPŠ narys Mačiokas, 6. BDPS prezidiumo narys Jonas Deksnys-Prapuolenis (g.1914 m.), 7. BDPS prezidiumo narys Boruta-Lieponis, 8. BDPS Spaudos skyriaus viršininkas Vincas Bazilevičius-Taučius, 9. Laikraščio „Laisvės žvalgas“ vyriausiasis redaktorius Antanas Miškinis-Kaukas 10. BDPS prezidiumo narys Antanas Kučingis (tikr. Kučinskas)-Kalvaitis, 11. BDPS vyriausiasis kapelionas kunigas J. Stankūnas. [1948 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-40, ap.1, b.173, l. 323-1.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovų grupė. Iš kairės: 1. LLKS tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Simas, Lukas, Vytautas (1909–1954), 2. Kęstučio apygardos štabo Informacijos skyriaus viršininkas, LLKS tarybos narys Antanas Liesis-Tvanas, 3. Vakarų srities štabo Ūkio poskyrio viršininkas Mečislavas Orlingas-Ričardas, Aramis, 4. Kęstučio apygardos štabo narys, Rolando rajono vadas Jonas Naubaras-Aidas, 5. Kęstučio apygardos štabo Operatyvinio ir ūkio skyriaus viršininkas Zigmas, Kardas (slap.). [Iki 1949 m.] Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 5, l. 2.

Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) vadovybės 1949 m. sausio mėn. nutarimas dėl partizanų vadovybei tarnybiniam naudojimui skirto leidinio „Tarybos biuletenis“ leidimo.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 289–290 atv. 

Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo ir BDPS Karo tarybos 1949 m. vasario 10 d. jungtinio posėdžio protokolas.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 200, 200 atv.

Posėdyje BDPS pavadintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiu (LLKS), patvirtinti Jono Žemaičio-Vytauto pateikto LLKS statuto projekto I ir II skyriai, LLKS tarybai perduotas vadovavimas sąjūdžiui. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1949 m. vasario 11–17 d. posėdžio protokolas. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 217–223.

Posėdis vyko Radviliškio r. Mėnaičių k. Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtoje Prisikėlimo apygardos štabo slėptuvėje. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 12 d. „Nutarimas dėl laisvės kovotojų ir gyventojų santykiavimo tvarkos“.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.  

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 204, 204 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. posėdyje priimta LLKS tarybos deklaracija.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

 LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 227, 227 atv.                   

Deklaracijoje išdėstytos pagrindinės LLKS politinės programos nuostatos. Kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų 1949 m. vasario 11–17 d. suvažiavime priimtais dokumentais deklaracija sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją, o jos Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Vienintelis žinomas išlikęs dokumento originalas. Dokumentas įtrauktas UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos 1949 m. vasario 16 d. atsišaukimas „Kovos broliai ir sesės“, kuriame pranešama apie LLKS suvažiavimą ir jo nutarimus.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 20, l. 103.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) statuto projektas. [1949 m. vasario 11–17d.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 220, l. 2, 2 atv., 5 atv.–7.

LLKS 1949 m. vasario 11–17 d. posėdyje buvo patvirtinti J. Žemaičio-Vytauto rengto LLKS nuostatų projekto I–II skyriai. I skyriuje apibrėžta LLKS organizacija, nustatyti jos tikslai, uždaviniai, organizacinė sandara, organizacinių vienetų ir jų vadovų funkcijos. II skyriuje apibrėžtas LLKS valdymas, nustatyta, kad organizacijos struktūra kuriama griežtai kariniu principu, nurodytos valdymo struktūrų pareigybės ir jų funkcijos. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo 1949 m. vasario 25 d. nutarimas dėl LLKS vadovybės leidinio „Prie rymančio Rūpintojėlio“ leidybos, LLKS sričių ir apygardų spaudos leidimo.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 232, 232 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo 1949 m. kovo mėn. kreipimasis į LLKS dalyvius ir krašto gyventojus dėl lietuvių tautos išsivaduojamosios kovos ir LLKS veiklos organizuojant antisovietinį pasipriešinimą.

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 7, l. 86–87 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) leidinys „Prie rymančio Rūpintojėlio“,
Nr. 2, 1949 m. balandžio mėn.

Spaudinys. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 194, l. 19–22, 49–51. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto ir LLKS tarybos prezidiumo sekretoriaus Petro Bartkaus-Žadgailos 1949 m. gegužės 8 d. pranešimas apie žemės ūkio kolektyvizaciją, kolchozų steigimą bei partizanų kovos su kolektyvizacija priemones.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 4, 4 atv.

„Laisvės kovotojo Tėvynei pareigų ėjimo lapo taisyklės“. [1949 m. gegužės mėn.].

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 1392, l. 253, 253 atv.

Taisyklės skirtos Laisvės kovotojo asmens identifikavimui ir jo veiklos Lietuvos laisvės kovos sąjūdyje (LLKS) registravimui ir dokumentavimui. Iškovojus Lietuvos nepriklausomybę, Laisvės kovotojų lapai turėjo būti autentiškais istoriniais dokumentais, kurių pagrindu Laisvės kovotojams bei žuvusių Laisvės kovotojų artimiesiems turėjo būti skirtos įstatymais numatytos teisės bei pirmenybės. 

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto ir LSSR valdymo institucijų vadovų 1949 m. birželio 1 d. pasitarimo dėl Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo slopinimo kuriant kolūkius protokolo ištraukos.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 190, b. 7, l. 39–41, 45.

Pasitarime aptartas Lietuvos partizanų organizuotas pasipriešinimas kolektyvizacijai, numatytos politinės ir represinės priemonės Lietuvos ginkluotam pasipriešinimui nuslopinti. 

Laisvės kovotojos Danutės 1949 m. birželio 10 d pasižadėjimas nevartoti stiprių alkoholinių gėrimų.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 1392, l. 273, 273 atv

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Gedimino tėvūnijos partizano Montvydo 1949 m. birželio 20 d. apdovanojimas „Pasižymėjimo lapu“ už darbštumą ir sąžiningą pareigų atlikimą.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 1392, l. 234a.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Algimanto apygardos 1949 m. birželio mėn. 29 d. pasiūlytas Lietuvos partizanų kepurės ženklų – kokardų projektas.

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 8, l. 718.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos 1949 m. liepos 15 d. įsakymo priedas – Karo meto baudžiamojo statuto projektas.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.  

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 220, l. 15, 15 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko J. Žemaičio-Vytauto 1949 m. rugpjūčio 10 d. raštas dėl Partizano ir kandidato ženklų įvedimo ir jų priedai – Ženklų aprašymai bei jų dėvėjimo taisyklės.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 15, l. 159–160. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės štabo tarybos 1949 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas už pasitraukimą iš partizanų būrio ir plėšikavimą partizaną Zaunį-Kariūną nubausti mirties bausme, partizaną Zubrį-Kudirką išsiųsti į kitą partizanų būrį.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 1, b. 193, l. 2, 2 atv. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) kreipimaisi į gyventojus, raginantys išstoti iš kolchozų. [1949 m. rugpjūčio mėn.]

Originalai. Dokumentai lietuvių kalba.   

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 20, l. 119, 121.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Kęstučio apygardos vado 1949 m. spalio 15 d. įsakymas gyventojams dėl jų elgesio taisyklių.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 76. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) baudžiamasis statutas. [1949 m. spalio mėn.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 73, 73 atv.

Statute nustatytos bausmės už nusikaltimus prieš lietuvių tautą ir Lietuvos valstybę bei LLKS reikalavimų nevykdymą.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės vado 1949 m. lapkričio 6 d. padėka Mindaugo tėvūnijos partizanei Danutei.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 1392, l. 275.

Laisvės kovotojo priesaika. [1949 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 32, 32 atv. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) „Partizaninio karinio parengimo programos“ projektas. [1949 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 70.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įstatų projektas II. [1949 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 13–14 atv.

LLKS įstatų projekte apibrėžti LLKS tikslas ir uždaviniai, organizacinė sandara, valdymas, dalyvių statusas, materialinė LLKS bazė, LLKS veiklos nutraukimo, įstatų keitimo tvarka. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo statuto projektas. [1949 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 266, 267, 269, 269 atv.

LLKS tarybos prezidiumo statuto projekte nustatytos prezidiumo, kaip tarybos vykdomojo organo, funkcijos, veiklos organizavimas, prezidiumo pareigūnų funkcijos. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) stambesnių organizacinių vienetų vadovybių statuto projektas. [1949 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 245–246, 251 atv., 252 atv., 253.

Statuto projekte nustatyta LLKS organizacinių vienetų vadovybių ir vadovaujančių pareigūnų veiklos sritys, funkcijos, pareigos ir teisės. 

Laisvės kovotojų grupė. Iš kairės: 1. Kęstučio apygardos štabo Propagandos skyriaus viršininkas Antanas Liesis-Tvanas, 2. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Simas, Lukas, Vytautas (1909–1954), 3. Butageidžio būrio vadas Jonas Noubaras-Litas, 4. Kęstučio apygardos štabo viršininkas Gužys-Kardas, Zigmas, 5. J. Žemaičio adjutantas Mečius Orlingas-Ričardas. [1949 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 5, l. 45.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) garbės ženklų juostelių aprašymai. [1949 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 85, 85 atv.

Laisvės kovotojų aprangos eskizai. [1949 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 8, l. 01061, 01063–01067.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) atžymėjimų statutas. [1949 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 1, l. 00254, 00256, 00258, 00262, 00263, 00265.

Statute nustatyti Laisvės kovotojų skatinimo pagrindai, padėkos ir apdovanojimai už nuopelnus kovoje. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės: 1. Romualdas Šukevičius-Jaunis (1920–1950), 2. Vytenis (slap.), 3. kairėje kampe Saulė (slap.), antroje eilėje centre: 1. Olesius Docka-Ragutis, 2. Dainius (slap.). [Iki 1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26909/3, l. 271-2.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Iš kairės: 1. Romualdas Šukevičius-Jaunis (1920–1950), 2. Lazdynas (slap.), 3, Mažvydas (slap.), 4. Lapė (slap.). [Iki 1950 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 26909/3, l. 271-3.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 1950 m. sausio 20 d. raštas Gynybos pajėgų vadui, Visuomeninės veiklos vadovui, LLKS Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo), Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos sričių vadams dėl LLKS statuto projekto tobulinimo.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 17, l. 1, 2.

LLKS 1949 m. vasario 11–17 d. suvažiavime buvo patvirtinti LLKS Statuto I ir II skyriai. Likusias dalis nutarta parengti vėliau, gavus papildomų duomenų iš kitų Sąjūdžio organizacinių vienetų vadovybių. Ruošiant statutą buvo parengtas LLKS įstatų projektas. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 1950 m. sausio 20 d. nurodymas LLKS Gynybos pajėgų vadui, Visuomeninės veiklos vadovui, Rytų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo), Vakarų Lietuvos, Pietų Lietuvos sričių vadams dėl stambių ir smulkesnių organizacinių vienetų antspaudų.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 103, 103 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 1950 m. vasario 2 d. pranešimas LLKS tarybos prezidiumo pirmininkuiapie partizanų padėtį, ryšininkų trūkumą, partizanų nusivylimą dėl patirtų išdavysčių, sunkumus palaikant partizanų tarpusavio ryšius.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 149, 150.

Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Biržų apskrities komiteto biuro 1950 m. vasario 20 d. posėdžio nutarimo dėl Lietuvos partizanų įvykdyto rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą apylinkės būstinės užpuolimo Biržų apskrities Nemunėlio-Radviliškio valsčiuje ištrauka.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. 1771, ap. 195, b. 11, l. 29.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos skyriaus 1950 m. birželio 15 d. instrukcijos dėl persekiotinų ir baustinų asmenų projektas.

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.  

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 7, l. 234‒235

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos biuletenis. 1950 metų liepos mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 308, 308 atv., 310 atv., 311, 311 atv.

Biuletenyje apžvelgta LLKS veikla, biuletenio leidybos problemos, aptarti sąjūdžio veiklos klausimai, mažėjantis Laisvės kovotojų skaičius, išdavystės, sovietinių represinių organų veikla, patyrusių stambesnių organizacinių vienetų vadų žūtys, pabrėžta užsienio lietuvių, ypač inteligentijos, įtraukimo į Lietuvos išlaisvinimo veiklą svarba. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) 1950 m. rugpjūčio 17 d. įsakymas partizanams dėl kovos su stribais, kolūkių pirmininkais, kolchozų apsauga ir elgesio su kolūkiečiais.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 127, 127 atv.

Lietuvos diplomatinės tarnybos vadovo Stasio Lozoraičio 1950 m. rugpjūčio 19 d. laiškas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybei apie tarptautinės padėties įtaką Lietuvos išlaisvinimo taktikai ir pasiūlymai dėl jos.

Dokumento vertimas į rusų kalbą.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 211, 212.

Laiške aptariama Šaltojo karo konfliktų įtaka tarptautinei padėčiai ir Lietuvos išlaisvinimo galimybėms, akcentuojama būtinybė saugoti lietuvių tautą nuo sunaikinimo, siūloma partizanams vengti veiksmų, kurie taptų represijų, žudymo, deportacijos pretekstu ir laikytis taip, kad tauta pergyventų okupacijos laikotarpį, išliktų dvasiškai ir fiziškai gyva tol, kol ateis krašto išsilaisvino valanda. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio-Vytauto 1950 m. spalio 7 d. nutarimas dėl LLKS garbės ženklo – medalio – įsteigimo. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 127, 127atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos (GPŠŽ) skyriaus viršininko Juozo Lukšos-S. Mykolaičio 1950 m. spalio 29 d. raportas LLKS tarybos prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui-Vytautui.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap.58, b. 33960/3, t. 11, l. 222.

Raporte apžvelgtos Lietuvos partizanų pastangos palaikyti ryšius su Vakarų šalimis, parengti ir perduoti Jungtinių Tautų Organizacijai memorandumą dėl okupacinės valdžios vykdomo genocido Lietuvoje bei pateikti užsienio šalims partizanų leidinius bei literatūrą, atspindinčią padėtį Lietuvoje, atskleidžiami sunkumai, su kuriais tekdavo susidurti partizanams, pasiryžusiems kirsti Lietuvos sieną ir pasiekti Vakarus. 

Amerikiečių žvalgų-diversantų mokykloje Kaufboirane (Kaufbeuren, Bavarija) parengta ir 1950 m. spalio 3 d. į Lietuvą grįžusi partizanų grupė. Iš kairės: 1. Klemensas Širvys-Sakalas (g. 1926 m.), 2. Juozas Lukša-Skirmantas, S. Mykolaitis (1921‒1951), 3. Benediktas Trumpys-Rytis (žuvo 1951 m. ).

1950 m. spalio mėn., Kazlų Rūdos miškas, netoli Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko (1918‒1951) bunkerio. Fotografavo Viktoras Vitkauskas-Saidokas.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-16960, t. 4, l. 147.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Ginkluotųjų pajėgų štabo žvalgybos (GPŠŽ) skyriaus viršininko Juozo Lukšos-S. Mykolaičio parengta ir LLKS Gynybos pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago patvirtinta LLKS GPŠŽ skyriaus 1950 m. lapkričio 25 d. instrukcija dėl žvalgybos agentų tinklo išplėtimo.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 28–29. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) ūkio nuostatai. 1950 m. gruodžio mėn.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

F. K-5, ap. 1, b. 22, l. 1‒3 atv., 12, 14.

Nuostatuose nustatyti LLKS apsirūpinimo piniginėmis lėšomis, maistu bei kitu reikalingu turtu būdai, įgyto turto tvarkymo ir skirstymo tvarka bei už tai atsakingi asmenys.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) teismų nuostatų projektas. [1950 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 1, l. 00211, 00212, 00217, 00218, 00220, 00222, 00225, 00228, 00237.

Projekte nustatyta teismų sandara, teismų ir prokuratūros funkcijos. Atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens statusą ir nusikaltimo pobūdį, buvo numatyti trijų rūšių teismai: Brolių teismas, Organizacinis teismas, Karo lauko teismas. Teismų nuosprendžio vykdymą turėjo prižiūrėti Prokuratūra.                   

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) baudžiamųjų nuostatų projektas. [1950 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 1, l. 00238–00241, 00248, 00249.

Baudžiamieji nuostatai reglamentavo bausmes už partizanų ir gyventojų padarytas nusikalstamas veikas. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo nutarimo dėl sąjūdžio spaudos projektas II. [1950 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-5, ap. 2, b. 15, l. 1, 1 atv.

Projekte reglamentuota partizanų leidybinė veikla, nurodyta, kad stambesni LLKS organizaciniai vienetai privalėjo leisti periodinius ar vienkartinius leidinius, skirtus informuoti sąjūdžio dalyvius ir visus gyventojus bei stengtis įtraukti gyventojus į Sąjūdžio veiklą. Projekte nustatytas reikalavimas spaudos leidinių redaktoriams siekti, kad leidinių turinys atitiktų pagrindines lietuvių tautos vertybes ir tradicijas bei Laisvės kovų ideologiją. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) pranešimuose ir kituose raštuose naudojamos santrumpos. [1950 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 7, l. 161–165. 

Laisvės kovotojų grupė. Iš kairės: 1. Juozas Lukša-Skirmantas, Skrajūnas, S. Mykolaitis (1921‒1951), 2. Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Kerštas, Saidokas (1918‒1951); 3. Tauro apygardos vado adjutantas Antanas Jankauskas-Kietis (žuvo 1951 m.); 4. Benediktas Trumpys-Rytis (žuvo 1951 m.); 5. Klemensas Širvys-Sakalas (g. 1926 m.). [Iki 1951 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 606, l. 94-2.

Karikatūra „Kaip gera kolchoze“. Dokumento autorius ir data nežinomi. [Iki 1951 m.]

Originalas. Piešinys.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 20, l. 3.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) organizacinių vienetų štabų žvalgybos skyrių nuostatai. 1951 m. sausio 10 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 44618/3, t. 20, l. 289‒290.

Nuostatuose reglamentuota žvalgybos skyrių veikla, pabrėžta, kad svarbu rinkti ir kaupti informaciją apie sovietinės okupacijos padarinius Lietuvos ūkiniam, politiniam, kultūriniam, religiniam ir socialiniam gyvenimui, kaupti duomenis apie lietuvių tautos naikinimą, su sovietinio saugumo organais bendradarbiavusius bei sovietai valdžiai palankiai nusiteikusius asmenis, Lietuvos SSR administracinį aparatą, taip pat Sovietų Sąjungos ūkinį ir karinį pajėgumą, pažangą mokslo bei technikos srityse. 

Lietuvos partizanų junginių tarpusavio ryšių ir ryšių su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vyriausiosios vadovybės sekcijomis bei LLKS taryba palaikymo schema. [1951 m. kovo 3 d.]

Dokumento fotokopija. Dokumento vertimas į rusų kalbą.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 270. 

Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo teritorinių struktūrų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje schema, sudaryta 1951 m. rugpjūčio 18 d. Valstybės saugumo ministerijos (MGB) darbuotojų.

Dokumento fotokopija. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 210, l. 106.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Ginkluotųjų pajėgų štabo Žvalgybos (GPŠŽ) skyriaus viršininko Juozas Lukšos-Daumanto Pro Memoria.[Iki 1951 m. rugsėjo mėn.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-41, ap.1, b. 606, l. 30-1.

Dokumente apžvelgta Lietuvos ekonominė padėtis, kolchozų kūrimo ir savarankiškų ūkių naikinimo procesas, aptarti LLKS santykiai su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Rolando būrio partizanai. Iš kairės: 1. Viktoras Bakutis Viktoras (1912–1951), 2. Kazimieras Jončas (1924–1952), 3. Zigmas Petraitis (1929–1952), 4. Vincas Nausėda, 5. Jokimas Toliušis (1928–1952), 6.Petras Keliokas-Kilekaitis (1914–1952), 7. Jucys, 8. Jonas Jakubauskas (g. 1920 m.), 9. Antanas Mockus (g. 1904 m.). 1951 m., Tauragės aps. Šilinės arba Sakalinės miškas.

Fotonuotrauka.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) drausmės statuto projektas. 1951 m. gruodžio mėn. Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 10, l. 15­–17, 20–22.

Drausmės statute reglamentuojamos partizanų drausminimo priemonės ir bausmės už įvairius nusižengimus. Kiekvienoje tėvūnijoje ir štabuose turėjo būti vedamos pabaudų knygos, kuriose turėjo būti registruojami partizanų prasižengimai ir jiems skirtos drausminimo priemonės. 

Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) instrukcija „Ką turi žinoti kiekvienas partizanas“. Dokumento sudarytojas nežinomas. [Iki 1952 m.]

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 1, l. 00465, 00466, 00468, 00476, 00498, 00514–00517.

Instrukcija skirtaLLKS taktinių vienetų – skyrių, būrių ir kuopų – partizanams. Dokumente aptarti partizanų taktikos pagrindai. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Jono Eidiejaus-Sakalo (žuvo 1952 m.) būrio partizanai. Iš kairės: 1) Alfonsas Rancas, Valio-Papartis (1928–1950); 2. Bronius Vaitkus, Broniaus-Aukštaitis (1929–1949). Būrys veikė Skuodo ir Salantų r. teritorijoje. [Iki 1952 m.].

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34052/3, t. 3, l. 140. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Žemaičių apygardos Kardo rinktinės Jono Eidiejaus-Sakalo (žuvo 1952 m. ) būrio partizanė Jadvyga Rudneckienė. [Iki 1952 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34052/3, t. 3, l. 140.

J. Rudneckienė (g. 1914 m.) buvo suimta 1954 m. gegužės mėn., Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. birželio 19 d. nuosprendžiu nuteista 25 metams laisvės atėmimo. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, Lukas, Vytautas, Klebonis, Senis. [1952 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 571, l. 5.

Jonas Žemaitis (g. 1909 m.) į partizanų kovą įsijungė 1945 m. pradžioje, 1948 m. organizavo Vakarų Lietuvos partizanų sritį ir tapo jos vadu, 1948 m. lapkričio 10–12 d. paskirtas Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo pirmininku, 1949 m. vasario 10–20 d. partizanų suvažiavime išrinktas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininku. Suimtas 1953 m. gegužės 30 d. Šimkaičių miške Jurbarko r. Pabaltijo Karinės apygardos karo Tribunolo 1954 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme sušaudant. Mirties bausmė įvykdyta 1954 m. lapkričio 26 d. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, LLKS Vakarų (Jūros) srities vadas Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas. [1952 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 571, l. 6.

Antanas Bakšys-Germantas, Klajūnas (g. 1923 m.), nuo 1949 m. birželio mėn. – Kęstučio apygardos vadas, 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. per karinę-čekistinę operaciją Kelmės r. Pažukių k. partizanų rėmėjo Kazio Ruko namuose.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas, Kęstučio apygardos štabo viršininkas Jonas Vilčinskas-Algirdas. [1952 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 571, l. 7.

Jonas Vilčinskas-Algirdas (g. 1930 m.), nuo 1949 m. – Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas, LLKS tarybos prezidiumo pirmininko ryšininkas. Žuvo 1953 m. rugsėjo 18 d. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Kęstučio apygardos ryšininkė Anelė Klasauskaitė-Martinkevičienė-Arūnė. [1952 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 571, l. 8.

Anelė Klasauskaitė-Martinkevičienė (g. 1919 m.) palaikė ryšius su Tauro ir Kęstučio apygardų partizanų būriais, veikusiais Vilkijos, Jurbarko ir Šakių rajonuose, perduodavo korespondenciją, padėdavo organizuoti partizanų susitikimus. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisminės kolegijos 1957 m. spalio mėn. 22 nuosprendžiu nuteista 6 metams laisvės atėmimo.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojo, Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vado Antano Bakšio-Germanto 1952 m. gegužės 20 d. raportas LLKS Gynybos pajėgų vadui Adolfui Ramanauskui-Vanagui apie padėtį srities partizanų veikimo rajone ir žuvusius srities Laisvės kovotojus.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 11, l. 184–185. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos partizanai. Pirmoje eilėje (tupi): Kudirkos partizanų rinktinės vadas Stasys Satkus-Audronis, Džekas, Vytenis (1920–1952); antroje eilėje iš kairės (stovi): 1. Lakštutis (slap.), 2. Povilo-Lukšio partizanų rinktinės vadas Viktoras Šniuolis-Vitvytis, Girėnas, Vaidevutis, 3. Olesius Šniukšta-Sakalas
(žuvo 1952 m.), 4. Mindaugo partizanų rajono viršininkas Juozas Valantinas-Granitas, 5. Nemuno partizanų rajono vadas Kazys Šniukšta-Aras (žuvo 1952 m. ), 6. Antanas Budgimas-Žvainys (1927–1952), 7. Povilo Lukšio partizanų rinktinės štabo viršininkas Laurynas Mingelas-Džiugas, Arūnas (žuvo 1953 m.). 1952 m. vasara, Bargailių miškas.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 226-3. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Vyčio apygardos Žaliosios rinktinės Kęstučio tėvūnijos Mažyčio būrio partizano Sakalo, Aptiekoriaus, Jauniaus (slap.) 1952 m. gruodžio 2 d. „Tėvynei pareigų ėjimo lapas“.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 32876/3, t. 10, l. 299-302 atv.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) administracinio baudimo taisyklės. [Iki 1953 m.] Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 12, l. 82, 82 atv.

Taisyklės reglamentavo administracinių bausmių partizanams ir gyventojams skyrimą už lengvesnes nusikalstamas veikas, tvarkos ir drausmės palaikymą. Administracinės bausmės – įspėjimas, įspėjimas su pinigine bauda – turėjo būti skiriamos už partizanų bei gyventojų nusikaltimus, nesusijusius su LLKS veiklai priešiškais tikslais. Sąmoningai LLKS nusikaltę asmenys turėjo būti atiduodami Karo lauko teismui. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Karo lauko teismo nuostatai. [Iki 1953 m.].

Mikrofilmuota kopija. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, K-12, ap. 1, b. 1, l. 00007, 00008.

Nuostatai reglamentavo Karo lauko teismo sudarymo sąlygas ir sudėtį, bylų nagrinėjimo, ir nuosprendžių skyrimo tvarką, nustatė nusikalstamas veikas, už kurių padarymą asmenys buvo atiduodami Karo lauko teismui, bausmes už jas. Karo lauko teismo sprendimai negalėjo būti skundžiami. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) atsišaukimai, raginantys gyventojus nedalyvauti sovietiniuose rinkimuose. [Iki 1953 m.]

Mikrofilmuotos kopijos. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-12, ap. 1, b. 7, l. 00517, 00519.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) atsišaukimas „Moksleivi“, raginantis moksleivius būti ištikimiems lietuvių tautai ir valstybei bei priešintis komunistinės ideologijos įtakai. [Iki 1953 m.].

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 297-76, 297-76 atv. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) atsišaukimas „Į Lietuvos mokytojus“, raginantis mokytojus ugdyti moksleivių patriotizmą, tautinį tapatumą, nesitaikstymo su Lietuvos okupantais dvasią bei priešintis komunistinės ideologijos skleidimui. [Iki 1953 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 297-83.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) atsišaukimas „Į Tave, lietuvaite“, kuriame dėkojama lietuvaitėms už Laisvės kovotojų palaikymą ir prašoma toliau jais rūpintis gaminant partizanams skirtus rankdarbius. [Iki 1953 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 297-87.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įspėjimo gyventojams neveikti prieš Laisvės kovotus ir perspėjimo, kad, nenutraukus partizanams priešiškos veiklos, bus perduoti LLKS Karo lauko teismui, forma. [Iki 1953 m.]

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 297-98.

Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 2N valdybos sudaryta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) štabų ryšių schema. [Iki 1953 m.]

Dokumento rusų kalba fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 210, l. 107.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės (guli): 1. Mindaugo partizanų rajono vadas Sankauskas-Daukantas, 2. Lukšo partizanų rinktinės vadas Mackevičius-Vygaudas, 3. Romas (slap.); antroje eilėje (viduryje) Nemuno partizanų rinktinės vadas Senkus-Audronis; trečioje eilėje iš kairės (stovi): 1. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojo Juozo Šibailos-Merainio adjutantas Viktoras Šniuolis-Vitvytis, Girėnas, Vaidevutis (1925–2011), 2. Žiedas (slap.), 3. Prisikėlimo apygardos vadas Markūnas-Rimantas, 4. Mindaugo partizanų rajono vadas Juozas Valantinas-Granitas, 5. Piratas (slap.), 6. Kudirkos partizanų rinktinės vadas Feliksas Kokšta-Rustemas, Kolumbas, Granitas (1920–1952), 7. Mindaugo partizanų rajono štabo viršininkas Tarutis, Šarūnas (slap.), 8. Nemuno partizanų rinktinės vadas Stasys Satkus-Audronis, Džekas, Vytenis (1920–1952), 9. Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Diemedis (slap.). [Iki 1953 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 226-2.

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos partizanai. Iš kairės: 1. Izabelė Vilimaitė-Stirna (žuvo 1952 m. ), 2. Lakštukas (slap.), 3. Povilo Lukšio partizanų rinktinės štabo viršininkas Laurynas Mingelas-Džiugas, Arūnas (žuvo 1953 m.), 4. Olesius Šniukšta-Sakalas (žuvo 1952 m. ), 5. Nežinomas asmuo, 6. Povilo Lukšio partizanų rinktinės vadas Viktoras Šniuolis-Vitvytis, Girėnas, Vaidevutis (1925–2011), 7. Domas Grumuldis-Darbininkas (1920–1952), 8. Juozas Valantinas-Granitas, 9. Nemuno partizanų rajono vadas Kazys Šniukšta-Aras (žuvo 1952 m.). [Iki 1953 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 226-4. 

Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos partizanai. Pirmoje eilėje iš kairės (guli): 1. Lakštukas (slap.), 2. Izabelė Vilimaitė-Stirna (žuvo 1952 m.), 3. Nemuno partizanų rinktinės vadas Stasys Satkus-Audronis, Džekas, Vytenis (1920–1952); antroje eilėje iš kairės (stovi): 1. Povilo Lukšio partizanų rinktinės vadas Viktoras Šniuolis-Vitvytis, Girėnas, Vaidevutis (1925–2011), 2. Mindaugo partizanų rajono vadas Juozas Valantinas-Granitas, 3. Povilo Lukšio partizanų rinktinės štabo viršininkas Laurynas Mingelas-Džiugas, Arūnas (žuvo 1953 m.), 4. Olesius Šniukšta-Sakalas (žuvo 1952 m.), 5. Nemuno partizanų rajono vadas Kazys Šniukšta-Aras (žuvo 1952 m.) 6. Antanas Budgimas-Žvainys (1927–1952). [Iki 1953 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28600/3, t. 2, l. 226-5. 

Laisvės kovotojų grupė. Viršutinėje eilėje iš kairės ketvirtas (stovi) Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Šiaurės Vakarų srities vadas Jonas Kimštas-Laurynas, Žalgiris, Dėdė, Dobilas, Vladas, Algimantas, Žygūnas. [Iki 1953 m.]

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 212, l. 7-1.

Jonas Kimštas (1907–1974), Lietuvos partizanas nuo 1944 m., nuo 1945 m. liepos mėn. – Vytauto apygardos vadas, nuo 1947 m. sausio – Šiaurės Vakarų Lietuvos (Karaliaus Mindaugo, Kalnų) srities vadas, nuo 1950 m. kovo 13 d. – LLKS tarybos prezidiumo narys, nuo 1950 m. gegužės 30 d. – LLKS tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas. 1952 m. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo organų, tardytas, palūžęs po kankinimų, ėmė bendradarbiauti su MGB.  Pasinaudojus J. Kimštu, buvo suimta ir nužudyta daugiau kaip 30 partizanų, suimta 18 Panevėžyje veikusios „Aušros“ organizacijos dalyvių, išaiškinta daug partizanų ryšininkų ir rėmėjų. 

Buvęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės Mindaugo partizanų būrio vadas Juozas Palubeckis-Simas. 1953 m. gegužės 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 3, l. 139-2.

Fotonuotrauka padaryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos Vidaus kalėjime Vilniuje.

Juozas Palubeckis-Simas (g. 1915 m.), Lietuvos laisvės armija narys nuo 1944 m. vasaros, 1947–1953 m. – Lietuvos partizanų Mindaugo būrio, veikusios Jurbarko r., vadas. Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. birželio 7 d. nuosprendžiu nuteistas sušaudyti. 

Jurbarko ligoninės medicinos sesuo Marijona Žiliūtė, gydžiusi Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) tarybos prezidiumo pirmininką Joną Žemaitį-Vytautą ir kitus partizanus. 1953 m. gegužės 30 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 33960/3, t. 4, l. 189-1.

Fotonuotrauka padaryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie LSSR Ministrų Tarybos Vidaus kalėjime Vilniuje.

Marijona Žiliūtė-Eglutė (g. 1906 m.) palaikė ryšius su partizanais nuo 1945 m., 1946–1952 m. slapstėsi pas gyventojus, prisijungė prie J. Palubeckio–Simo partizanų būrio. Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. birželio mėn. 7 d. nuosprendžiu nuteista 25 metams pataisos darbų lagerio. 

Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Kelmės rajono skyriaus 1953 m. spalio 21 d. aktas apie Žemaičių apygardos partizanų sunaikinimą.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-41, ap. 1, b. 1074, l. 142.

Dokumente nurodoma, kad 1951 m. spalio mėn. Kelmės rajono Linkaučių kaime MVD kariuomenė sunaikino Žemaičių apygardos Audros būrio vadą Andrių Kmitą-Audrą ir jo pavaduotoją Joną Bartkų-Jonylą. 

Buvęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tauro apygardos vadas Juozas Jankauskas-Demonas. 1954 m. vasario 22 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 34146/3, t. 1, l. 18-1.

Fotonuotrauka, padaryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos vidaus kalėjime.

Juozas Jankauskas-Demonas (g. 1926 m.), nuo 1948 m. balandžio – Tauro apygardos Žalgirio rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas, nuo 1949 m. rugsėjo – Ūkio skyriaus viršininkas, nuo 1950 m. balandžio – Visuomeninės dalies viršininkas, nuo 1950 m. rugsėjo iki 1951 m. liepos – Žalgirio rinktinės vadas, nuo 1951 m. balandžio – Tauro apygardos štabo visuomenės skyriaus vadas, nuo 1952 m. – Tauro apygardos vadas. 1952 m. birželio 7 d. suimtas, jo liudijimais pasinaudojo Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerija (MGB) likviduojant partizanus. Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. liepos 27 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme sušaudant. Nuosprendis buvo įvykdytas 1955 m. sausio 26 d. 

Buvęs Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Prisikėlimo apygardos partizanas Pranas Prūsaitis-Kiaunė. 1962 m. rugsėjo 25 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47303/3, t. 1, l. 13-1.

Fotonuotrauka padaryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos tardymo izoliatoriuje Vilniuje.

Pranas Prūsaitis-Kiaunė, Kęstutis, Lapė (g. 1928 m.), Prisikėlimo apygardos Romo Šukio-Jaunučio būrio partizanas, 1952 m. sunaikinus būrį, slapstėsi vienas pas įvairius Kėdainių rajono gyventojus, buvo paskutinysis suimtas būrio partizanas. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo 1963 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu nuteistas mirties bausme.

Lietuvos Respublikos 1999 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. VIII-1021 „Dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos“ (Žin., 1999, Nr. 11-241).

Lietuvos Respublikos Seimo archyvas.

Įvertinus Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos reikšmę Lietuvos valstybės tęstinumui, Lietuvos Respublikos įstatymu nustatytas deklaracijos statusas Lietuvos Respublikos teisės sistemoje.

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos 2009 m. balandžio 29 d. liudijimas Nr. 37.

Lietuvos ypatingasis archyvas

Lietuvos nacionalinė UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos) komisija į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą 37-uoju numeriu įtraukė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją kaip regioninės reikšmės dokumentinio paveldo objektą.