Prieš devyniasdešimt metų, 1926 m. birželio 12 d. transliaciją pradėjo Lietuvos radijas. Sovietų Sąjungai okupavus ir aneksavus Lietuvą, politinės represijos palietė ir Lietuvos radijo darbuotojus. Pateikiame keletą dokumentų ir nuotraukų iš Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) fonduose saugomų Radijo komiteto Vilniuje orkestranto Albino Ciplijausko, Kauno radijo komiteto vaikų programos vedėjo Algirdo Griškevičiaus (Griškėno), rašytojo, poeto, aktoriaus, Kauno ir Vilniaus radiofono diktoriaus Kazio Inčiūros  baudžiamųjų ir operatyvinės įskaitos bylų. 

Radijo komiteto Vilniuje orkestranto Albino Ciplijausko tarnybinis liudijimas. 1941 m. sausio 1 d.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-20021, l. 56-5.

A. Ciplijauskas 1941 birželio 23–27 d., kartu su kitais radijo darbuotojais, apsiginklavę saugojo Kauno radiofoną, todėl besitraukiantiems raudonarmiečiams nepavyko sugadinti radijo siųstuvo ir kitų įrengimų. 1941 m. birželio 23 d. iš Kauno radijo studijos diktorius Jonas Stonys perskaitė Lietuvos Nepriklausomybės deklaraciją. A. Ciplijauskas 1945 m. Vilniaus garnizono Karo Tribunolo nuosprendžiu už tai, jog dalyvavo „buržuaziniams nacionalistams užgrobiant Kauno radiofoną ir radijo studiją, kad nesugadintus perduoti fašistams“, buvo nuteistas 10 m. pataisos darbų lagerio. Kalėjo Mordovijos lageryje, 1954 – 1956 m. buvo tremtyje Krasnojarsko krašte.  

Kauno radijo komiteto sudėties sąrašas ir skyrių bei dalių planas laike vokiečių okupacijos 1944 m., sudaryti suimto Algirdo Griškevičiaus (Griškėno). 1945 m.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-5393, l. 28, 30.

A. Griškevičius (Griškėnas) 1941–1943 m. dirbo Kauno radijo komiteto vaikų programos vedėju, Vokietijos okupacinės valdžios buvo įpareigotas redaguoti ir skaityti sveikinimus Vokietijos kariuomenėje tarnavusiems lietuviams kariams. 1944 m. lapkričio 23 d. suimtas SSSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kontržvalgybos skyriaus „Smerš“. Tam, kad pasirašytų sulaikymo protokolą jam nesuprantama rusų kalba, tardytojo buvo laikomas ištemptomis kojomis, mušamas į krūtinę ir veidą, išrengtas, be maisto ir vandens laikomas patalpoje cementinėmis grindimis 20 laipsnių šaltyje. Ypatingojo pasitarimo prie Vidaus reikalų ministerijos (MVD) nutarimu „už tėvynės išdavimą“ 1946 m. nuteistas  8 m. pataisos darbų lagerio. Kalėjo Vorkutos lageryje. Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1956 m. nutarimu, baudžiamoji byla nutraukta, nes nebuvo nusikaltimo sudėties. 

Radijo stoties diktoriaus (1934–1944), poeto, rašytojo, aktoriaus Kazio Inčiūros fotonuotrauka, operatyvinių darbuotojų slaptai perimta jo korespondencijos tikrinimo (perliustracijos) metu. Autorius, data ir vieta nežinomi.

LYA, f. K-30, ap. 1, b. 62, l. 89-1.

Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariatas (NKGB)  1945 m. Kaziui Inčiūrai užvedė operatyvinės įskaitos bylą-formuliarą, nes jis iki 1945 m. palaikė ryšius su Lietuvos nacionalistų partijos lyderiu Zenonu Blynu, Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Vilniaus radijo stoties diktoriumi, sakė antisovietines kalbas, kūrė antisovietinius eilėraščius ir pjeses, palaikė ryšius su tautiniu pogrindžiu. Byloje yra agentų „Klevas“, „Budrius“ ir kitų pranešimai, objekto „Artist“ išorinio stebėjimo suvestinės, agentūrinių–operatyvinių priemonių planas ir kiti dokumentai. 

Agento „Grigaliūnas“ 1951 m. gegužės 31 d. pranešimas Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 5 skyriui apie Kazį Inčiūrą.

LYA, f. K-30, ap. 1,  b.  62, l. 83.

Kazio Inčiūros fotonuotrauka, 1951 m. spalio 16 d. pateikta atpažinimui liudininkui, tautinio pogrindžio dalyviui Jonui Sirutavičiui, kalėjusiam Mordovijos lageryje.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12291, l. 108-2.

Lietuvos SSR Vilniaus srities teismo 1951 m. nuosprendžiu K. Inčiūra už tai, kad „Smetonos vyriausybės laikais“ parašė ir išleido antisovietinio turinio kūrinius, 1941–1944 m. dirbo radijo vyriausiuoju diktoriumi, Antrajam pasauliniam karui pasibaigus toliau rašė antisovietinius eilėraščius ir poemas, namuose laikė antisovietinę literatūrą, nuteistas 25 m. pataisos darbų lagerio. Sumažinus bausmės laiką, 1956 m. paleistas iš Šiaurės Uralo lagerio (Vosturallag) Sverdlovsko srityje, panaikinant teistumą.

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo plenumo 1989 m. balandžio 21 d. nutarimas nutraukti Kazio Inčiūros baudžiamąją bylą.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-12291, l. 246, 247, 248, 249.