Simas Kudirka – kovos už laisvę simbolis

LIETUVOS YPATINGASIS ARCHYVAS

LIETUVOS CENTRINIS VALSTYBĖS ARCHYVAS

 XX a. penktojo dešimtmečio pabaigoje – šeštojo dešimtmečio pradžioje represinėmis priemonėmis nuslopinus ginkluotą pasipriešinimą ir nepavykus atkovoti Lietuvos valstybės nepriklausomybės, dalis Lietuvos gyventojų, apsisprendę nepaklusti sovietiniam režimui, persekiojami sovietų saugumo struktūrų dėl savo politinių įsitikinimų, antisovietinės veiklos, kūrė pabėgimo iš Sovietų Sąjungos planus. Rizikuodami savo gyvybėmis ir Lietuvoje likusių artimųjų saugumu bandė nelegaliai pereiti griežtai saugomas Sovietų Sąjungos sienas ir pasiekti demokratines, laisvas Vakarų valstybes.

 Galima išskirti tris populiariausius pabėgimo į užsienį būdus: 1) jūros keliu – užsienio prekybos ar žvejybos laivais išplaukę už SSRS ribų jūreiviai bėgdavo iš jų užsienio šalių uostuose; 2) turistinių kelionių metu patekę į užsienio valstybes prašydavo politinio prieglobsčio arba keliaudavo į komunistinio lagerio šalis, iš kurių būdavo galima lengviau pasitraukti į Vakarus; 3) bandydavo pabėgti užgrobdami lėktuvus.

 XX a. šeštojo dešimtmečio pradžioje dažniausias ir bene vienintelis būdas pabėgti iš Sovietų Sąjungos buvo jūros kelias. Neatsitikinai trys pirmieji, saugumo struktūrų dokumentuose paminėti, pabėgėliai buvo jūrininkai. 1951 m. birželio mėn. nedideliam žvejybos traleriui įplaukus į Švedijos teritorinius vandenis laivo kapitonas Lionginas Kublickas kartu su meistru Juozu Grišmanausku ir jūreiviu Edmundu Paulausku gelbėjimosi valtimi nusiyrė į Švedijai priklausančią Elando salą. Visi trys pabėgėliai Sovietų Sąjungoje Karo Tribunolo už akių buvo nuteisti mirties bausme. Vėliau vis daugiau lietuvių, dirbusių tolimojo plaukiojimo laivuose, nebesugrįždavo į laivus, sustojusius Prancūzijos, Belgijos, Kanados ir kitų užsienio šalių uostuose. Pasprukti pavykdavo ne vien jūreiviams: KGB dokumentuose užfiksuotas atvejis, kai 1962 m. spalio 29 d. dvidešimtmečiui Juozui Algirdui Bružui Klaipėdoje pavyko susitarti su užsieniečiais jūrininkais, patekti į švedų laivą ir pabėgti į Olandiją.

 Itin didelio tarptautinio dėmesio sulaukęs bandymas ištrūkti iš Sovietų Sąjungos – lietuvio jūreivio Simono Kudirkos (dokumentas Nr. 28) šuolis iš Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“ 1970 m. lapkričio 23 d.

 S. Kudirka gimė 1930 m. balandžio 9 d. Šakių r., Griškabūdžio kaime, mažažemių valstiečių šeimoje. Dar būdamas paaugliu susidūrė su žiauriais sovietų saugumo organų tardymo metodais: kadangi patėvio brolis buvo partizanas, iš jo buvo reikalauta išduoti partizanų slapstymosi vietas, sekti klasės draugus. 1949-aisiais metais S. Kudirka išvažiavo mokytis į Klaipėdą, įstojo į jūreivystės mokyklą. 1952-1955 m. atliko karinę tarnybą sovietinėje armijoje Sevastopolyje, tarnavo statybos batalione. Grįžęs iš armijos įsidarbino laivyne, įvairiuose laivuose dirbo radistu (dokumentas Nr. 21). Užsienio valstybių politiniu ir ekonominiu gyvenimu besidomintis S. Kudirka radijo stotį naudojo ne tik darbo tikslais, bet ir klausydavosi užsienio radijo stočių: BBC, „Amerikos balso“, „Laisvės radijo“ laidų, politikų ir apžvalgininkų komentarų apie pasaulio įvykius. Išgirstą informaciją ir įdomesnes mintis S. Kudirka užsirašydavo popieriaus lapeliuose, sąsiuviniuose. Tarp išgirstų žinių savo užrašuose S. Kudirka užrašė informaciją ir apie Sovietų Sąjungos ir komunistinių šalių blokų piliečių pabėgimus į užsienį. Patyręs gyvenimo SovietųSąjungoje realybę, S. Kudirka atvirai reikšdavo nepasitenkinimą komunistų partijos ir vyriausybės politika kritikuodamas jos klaidas, ypač ekonominę politiką bei trūkumus. Dėl to 1964 m. LSSR KGB įgaliotinio Klaipėdos m. ir Lietuvos jūrų baseine įstaigos darbuotojų buvo įspėtas „nutraukti panašaus pobūdžio pasisakymus“ (dokumentas Nr. 30).

 S. Kudirkos sprendimą bėgti iš „sovietinio rojaus“ paskatino daugelis priežasčių, kurias jis suimtas nurodė apklausos protokoluose: nusivylimas sistema, kuri ne tik nepajėgė užtikrinti materialinės gerovės, bet ir neleido pačiam užsidirbti, politinių ir pilietinių teisių ribojimas, biurokratizmas, įstatymų nesilaikymas, darbo užmokesčio sistema, blogėjanti valstybės ekonominė padėtis, vietinių valdžios organų ir gamybinių organizacijų darbo nesklandumai ir pan. (dokumentas Nr. 29). Politinių ir pilietinių teisių ribojimas, materialiniai sunkumai, nulėmė tai, kad S. Kudirka apsisprendė prašytis politinio prieglobsčio JAV, valstybėje, kurios politinė-ekonominė santvarka atitiko S. Kudirkos politinius įsitikinimus (dokumentas Nr. 33). Jau apsisprendęs palikti Sovietų Sąjungą S. Kudirka išplaukė į paskutinį savo reisą iš kurio ruošėsi nebesugrįžti.

 Per oficialų Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ ir JAV pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ įgulų susitikimą JAV teritoriniuose vandenyse 1970 m. lapkričio 23 d. S. Kudirka slaptai paprašė vieno JAV laivo įgulos nario pagalbos pabėgant į JAV laivą. (dokumentas Nr. 27). Peršokęs į JAV laivą jis pasislėpė vidinėse patalpose (dokumentai Nr. 3-5, 7)ir kategoriškai atsisakė grįžti, kai to pareikalavo laivo „Tarybų Lietuva“ vadovybė (dokumentas Nr. 31). Tuometinė JAV valdžia pabėgėliams iš komunistinių kraštų prieglobstį suteikdavo automatiškai, išskyrus tuos atvejus, jeigu asmuo savo šalyje buvo padaręs kriminalinį nusikaltimą. Šia išlyga pasinaudojo laivo „Tarybų Lietuva“ vadovybė – kapitonas Vladimiras Popovas laivo „Vigilant“ kapitonui pranešė, kad prieš peršokdamas į amerikiečių laivą S. Kudirka iš jo kajutės pagrobė daug pinigų ir sudaužė radijo aparatūrą. Kapitonas V. Popovas prašė S. Kudirką apieškoti ir grąžinti, be to, pareiškė ir jūrinį protestą (dokumentai Nr. 1, 27). Laivo „Vigilant“ kapitonas S. Kudirkai pasakė, kad vykstant oficialiam susitikimui jis negali suteikti politinio prieglobsčio ir pasiūlė grįžti į savo laivą arba šokti į jūrą ir plaukti į kitą laivą. Šokti per bortą S. Kudirka atsisakė ir buvo prievarta grąžintas į plaukiojančią bazę „Tarybų Lietuva“ (dokumentas Nr. 27).

 Žinia apie nesėkmingą S. Kudirkos bandymą pabėgti iš sovietų laivo ir JAV pakrančių apsaugos pareigūnų veiksmus greitai pasklido JAV. Vieną pirmųjų pranešimų apie incidentą 1970 m. lapkričio 25 d. paskelbė radijo stotis „Amerikos balsas“ (dokumentas Nr. 2), o1970 m. gruodžio 1 d. jau buvo išplatintas Baltųjų rūmų sekretoriaus spaudos reikalams pranešimas (dokumentas Nr. 15). Jame teigiama, kad JAV prezidentas Richardas Nixonas apie incidentą sužinojo iš straipsnių spaudoje ir buvo susirūpinęs dėl to, kad JAV nusižengė savo tradicijai suteikti politinę globą tiems, kurie jos siekia, ir nebuvo laiku informuoti Baltieji rūmai.JAV Valstybės departamentas taip pat pareiškė apgailestaująs dėl šio įvykio ir pažymėjo, kad viskas būtų susiklostę visiškai kitaip, jeigu Valstybės departamentas būtų buvęs informuotas.

 Įvykis sulaukė didelio JAV žiniasklaidos susidomėjimo: laikraščiai „Chicago Tribune“, „Chicago Daily News“, „The New York Times“, „The Washington Post“, „The Evening Star“, „The Washington News“ ir kiti pirmuose puslapiuose spausdino ilgus straipsnius apie nepateisinamą JAV pareigūnų elgesį, skelbė įvykio detales ir kitą informaciją, susijusią su jūroje lapkričio 23 d. įvykusiu incidentu (dokumentai Nr. 13, 14, 16, 20). Bostone, Filadelfijoje, Klivlende, Niujorke, Čikagoje ir kituose miestuose vyko protesto demonstracijos (dokumentai Nr. 17, 18). Ypatingai aktyviai protestavo ir JAV pareigūnų elgesį smerkė lietuvių išeivija (dokumentai Nr. 17, 19). Paaiškėjus daugiau įvykio „Vigilant“ laive aplinkybių JAV Kongrese, spaudoje, per radiją ir televiziją buvo reiškiamas pasipiktinimas JAV pareigūnų veiksmais, į Valstybės sekretorių kreipėsi ir Jungtinių Tautų įgaliotinis pabėgėlių reikalams (dokumentai Nr. 13, 14, 18). Simas Kudirka tapo Lietuvos kovos už nepriklausomybę simboliu, įrodymu, kad sovietų priespauda nepajėgi numarinti laisvės troškimo.

 Kol JAV visuomenė garsiai protestavo, Lietuvos SSR KGB Tardymo skyrius S. Kudirkai 1970 m. gruodžio 11 d. iškėlė baudžiamąją bylą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos SSR Baudžiamojo kodekso
 62 straipsnio I dalyje, požymius (dokumentas Nr. 23). Į Klaipėdos uostą gruodžio 15 dieną grąžintas
 S. Kudirka buvo sulaikytas ir kitą dieną suimtas (dokumentas Nr. 26). Byloje akcentuojama, kad dėl tokio
 S. Kudirkos poelgio JAV oficialūs asmenys bei lietuvių išeivių organizacijos „pakėlė įžūlią antisovietinę kampaniją ir panaudojo antisovietinei propagandai skleisti įvairiomis kalbomis, o visa tai padarė tam tikrą žalą politiniams SSRS interesams“ (dokumentas Nr. 32). Užsienio radijo stočių antisovietinių laidų stenogramos, JAV spaudos santraukos ir kita medžiaga buvo pridėti prie bylos kaip padaryto nusikaltimo padarinių įrodymai.

 S. Kudirką teisė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminė baudžiamųjų bylų kolegija, kuri konstatavo, kad S. Kudirka padarė itin pavojingą valstybinį nusikaltimą – išdavė tėvynę, todėl jis, atsižvelgiant į konkrečias nusikaltimo aplinkybes, turi būti nubaustas atitinkamai griežta laisvės atėmimo bausme. Teisminė kolegija S. Kudirką pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos SSR BK 62 straipsnio I dalyje (Tėvynės išdavimas) ir nubaudė laisvės atėmimu 10 metų su turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, bausmės laiką skaičiuojant nuo 1970 m. lapkričio 23 d. Taip pat priteisė iš
 S. Kudirkos valstybės naudai teismo išlaidas – 216 rub. 68 kap. Nuosprendis buvo galutinis ir kasacine tvarka neskundžiamas (dokumentas Nr. 34). Tiek iki teismo vykdytose apklausose, tiek teismo posėdžio metu Simas Kudirka neigė išdavęs Tėvynę (dokumentai Nr. 31, 44).Teisiamasis paskutiniame žodyje kalbėjo: „Žmogui yra didelė nelaimė gyventi valdant apsišaukėliams despotams, užgniaužusiems laisvę. SSRS suklestėjimas yra suklestėjimas nemažos grupės bukagalviškų partinių darbuotojų, kurie eksploatuoja liaudį, duodami jiems alkoholinio tvaiko ir nemažai puslapių spaudoje. Mano noras, kad Lietuva vėl turėtų nepriklausomybę, suverenitetą – pilna to žodžio prasme. Tas atneš jai laisvę ir tokie žmonės, kaip aš, prieš teismą nestovės. Tai pagrindinis mano troškimas. Prašau nedaryti mano šeimai jokios priespaudos. SSRS elgiasi šlykščiai. Anksčiau ar vėliau visas šis chaosas atsimuš ir suduš į civilizacijos pastatą. Tėvynės neišdaviau, nes sovietinė Lietuva neturi suvereniteto, todėl aš neturiu Tėvynės. Spręskit kaip tinkami. Kaltu neprisipažįstu.“

 Atlikti bausmę S. Kudirka 1971 m. birželio mėn. buvo išvežtas į Dubravlagą (Mordovijos ASSR), 1972 m. liepos mėn. buvo pervežtas į Permės kr. Čiusovojaus r., Kučino gyvenv., 1974 m. liepos mėn. – į kalėjimą Nr. 2 Vladimiro m., Vladimiro sr. Tačiau kalėjo mažiau nei keturis metus. S. Kudirkos bandymas pabėgti ir gauti politinį prieglobstį bei jo teismas sukėlė didžiulį atgarsį JAV. Nors Simo Kudirkos teismo metu į salę buvo įleista tik jo žmona, apie tai, ką jis kalbėjo teisme, ji papasakojo buvusiam politiniam kaliniui Vitui Margaičiui, o šis - Antanui Terleckui. Pastarasis pagal V. Margaičio pasakojimą parašė reportažą, kurį Vaclovas Sevrukas nuvežė į Maskvą. Reportažą išspausdino laikraštis „Washington Post“, o vėliau perspausdino dauguma JAV didžiųjų dienraščių, transliavo užsienio radijo stotys. Lietuvoje medžiaga apie
S. Kudirkos teismo procesą platinta pogrindyje.

 Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese aktyvios veiklos dėl S. Kudirkos ėmėsi Čikagai atstovaujantis jaunas kongresmenas Robertas Hanrahanas, kuris pateikė kelias rezoliucijas su daugiau kaip šimtu kitų Kongreso narių parašais. JAV Senate panašiai veikė sSenatorius Charlegas Percy. Senatoriai Jacksonas, Percy, Javitsas, Case’as, Williamsas, Kennedy Buckley, Griffinas, Talmadge’as, Gurney dėl S. Kudirkos dažnai kreipdavosi į Sovietų Sąjungos ambasadą ar kitais keliais siekė paveikti Maskvą. Senatorius Javitsas Valstybės sekretoriui Henry Kissingeriui rašė, kad „mūsų valdžia Kudirkai yra daug skolinga ir Amerika turi atitaisyti jo garbę“. Narpliojant S. Kudirkos istoriją paaiškėjo faktas, kad jis gali pretenduoti į JAV pilietybę, nes pagal Niujorko katalikų bažnyčioje rastus dokumentus buvo nustatyta, kad jo motina yra gimusi JAV, todėl pagal šios šalies įstatymus buvo JAV pilietė ir jos palikuonys gali gauti JAV pilietybę.

 JAV lietuvių organizacijų, senatorių ir Kongreso narių pastangomis bei asmeniškai įsikišus Valstybės sekretoriui Henry Kissinger, po didžiulio spaudimo pavyko įtikinti sovietų valdžią išleisti S. Kudirką iš įkalinimo (dokumentas Nr. 38). 1974 m. rugpjūčio 23 d. S. Kudirka buvo paleistas iš kalėjimo, jam suteikta JAV pilietybė. 1974 m. pabaigoje Kudirkų šeima išvyko į JAV (dokumentas Nr. 39, 42, 45).

 JAV lietuvių bendruomenė Simą Kudirką sutiko su pagarba kaip žmogų, išdrįsusį pasipriešinti Sovietų Sąjungos režimui ir dar kartą įrodyti, kad Lietuvos nepriklausomybės siekis ne silpnėja, bet tik stiprėja (dokumentai Nr. 40, 41, 46-64, 70).JAV lietuviai surinko kelias dešimtis tūkstančių dolerių Kudirkos šeimai paremti, tačiau S. Kudirka šias lėšasskyrė aktyviai visuomeninei veiklai, lankė lietuvių bendruomenes, dalyvavo lietuvių išeivių organizacijų veikloje (dokumentas Nr. 43). Kudirkų šeima iš pradžių apsigyveno Niujorke, 1982 m. persikėlė į Santa Moniką prie Los Andželo, o Lietuvai atkūrus nepriklausomybę grįžo į Tėvynę.

 Sovietų saugumas  stebėjo ir rinko informaciją apie iš SSRS pasitraukusius asmenis, kurie aktyviai dalyvavo politinėje ar kultūrinėje išeivijos veikloje ir diskreditavo sovietinę politiką. Lietuviai išeiviai neretai tapdavo KGB kompromitavimo akcijų, kuriomis buvo siekiama apšmeižti ne tik pačius pabėgėlius, bet ir jų rėmėjus Vakaruose, objektais. Ne išimtis buvo ir Simas Kudirka, kurį sovietų saugumo struktūros taip pat siekė sukompromituoti pasitelkiant asmeninio gyvenimo detales, ieškota būdų kaip pakirsti visuomenės pasitikėjimą juo. Buvo nutarta jo išvykimui į JAV nesuteikti politinės prasmės ir aiškinti asmeniniais motyvais bei planuota, kad SSRS KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos (PGU) rezidentūra Niujorke galėtų išsiuntinėti saugumo darbuotojų parašytus laiškus didžiųjų JAV laikraščių ir žurnalų redakcijoms, kitoms įstaigoms bei organizacijoms, radijo ir televizijos stotims. Juose būtų nurodytos „tikrosios“ S. Kudirkos pabėgimo priežastys, tai yra, tik asmeniniai motyvai ir atitinkamų JAV sluoksnių noras panaudoti S. Kudirkos vardą aštrinant santykius su Sovietų Sąjunga. Siekiant sukompromituoti S. Kudirką tarp Lietuvos gyventojų, 1984 m. LSSR spaudoje pasirodė S. Kudirką kompromituojančių straipsnių, aiškinančių „amoralius“ jo poelgius ir teigiančių, esą S. Kudirkos  autoritetas nukrito „pažangiosios" lietuvių išeivijos akyse". Dėl antisovietinės veiklos
 S. Kudirkai 1976 metais buvo uždrausta įvažiuoti į SSRS (dokumentas Nr. 69).

Propagandiniai ir išeiviją šmeižiantys straipsniai pasirodydavo ir prieš svarbius išeivijai renginius. Pagrindinis tokių sovietinių ir KGB propagandinių akcijų tikslas buvo diskredituoti išeivijos renginius, sumenkinti jų įtaką, sumažinti tarptautinę paramą keliamam Baltijos okupacijos klausimui: prieš Madrido susitikimą 1980 m. planuotoje išeivių diskreditavimo akcijoje KGB šifrotelegramoje pirmajam KGB skyriui nurodyta pateikti duomenis apie Kazį Bobelį, Simą Kudirką, T. Venclova, V. Šakalį, kurie planavo ten atvykti,kad remiantis šiais duomenimis, būtų galima parengti kompromituojančią medžiagą(dokumentas Nr.68).

 1989 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumas, nutarė Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1971 m. gegužės 20 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą prieš Simą Kudirką nutraukti nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties (dokumentas Nr. 70).

 Apie drąsų jūreivį parašyta daug straipsnių, kelios knygos, sukurti filmai. Fotomenininkas Algimantas Kezys 1974 m. apie jį sukūrė dokumentinį filmą „Simas Kudirka Čikagoje“ („Simas Kudirka In Chicago“), kompanija „Paramaunt Television“ (JAV) 1978 m. pastatė televizijos filmą „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“, režisierius D. L. Richas), pelniusį du „Emmy“ apdovanojimus iš penkių, kuriems buvo nominuotas. Pats S. Kudirka su žurnalistu L. Eiche 1978 m. parašė knygą „Tiems, kurie dar jūroje“ („For those still at sea“,), rašytojas J. Gliauda 1971 m. parašė romaną „Simas“ (lietuvių ir anglų k.), Algis Rukšėnas 1973 m. išleido knygą „Gėdos diena“ („Day of Shame“).

 Už beatodairišką drąsą ir ypatingą dvasios stiprybę priešinantis sovietiniam okupaciniam režimui bei ginant žmogaus teises okupuotoje Lietuvoje S. Kudirka 2008 metais Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu buvo apdovanotas Lietuvos valstybės apdovanojimu – Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

 Parengė Edita Škirkaitė

LITERATŪRA

1. BANIONIS Juozas, Madrido konferencija: aktyvinamas Lietuvos laisvės bylos kėlimas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras, 2002. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/Leidyba/11/juozas.htm> 

2. BURINSKAITĖ Kristina, Laisvojo pasaulio dezinformavimas, Vilnius, 2009 m. Prieiga per internetą <http://sovietcase.eu/en/wp-content/uploads/2012/02/K.-Burinskaites-tyrimas.pdf >

3. FABIJONAVIČIŪTĖ, Agnė. Lietuvių gyventojų pabėgimai ir mėginimai ištrūkti iš Sovietų Sąjungos, 2001rugsėjo 6 d. m. Prieiga per internetą <http://genocid.lt/Leidyba/10/agne.htm>

4. JUODIS Darius, KGB veikla prieš pabėgusius ir išvykusius Lietuvos gyventojus XX a. šeštajame – devintajame dešimtmetyje, Genocidas ir rezistencija, 2009, Nr. 2 (26), l. 109-125.

5. KOJELIS Juozas, Idėjos prie Pacifiko, Į Laisvę, 1983 m. balandis, Nr. 87 (124), l. 18-27. Prieiga per internetą <http://www.partizanai.org/index.php/i-laisve-1983-87-124/2468-idejos-prie-pacifiko>

6. LUKŠAS, Aras. Nepanorę sovietinio rojaus, Lietuvos Žinios, 2008 m. lapkričio 20 d. Prieiga per internetą <http://lzinios.lt/lzinios/istorija/nepanore-sovietinio-rojaus/125432>

7. ŠALAVĖJUS, Kęstutis. Simas Kudirka švenčia savo 80 metų jubiliejų. Prieiga per internetą < http://www.pilviskiai.lt/publ/12-1-0-604 >

8. ŠULAITIS Edvardas, Lemtingasis lapkritis Simo Kudirkos gyvenime, 2004 m. lapkričio 25 d. Prieiga per internetą <http://www.balsas.lt/m/naujiena/265207/lemtingasis-lapkritis-simo-kudirkos-gyvenime>

9. VAŠKEVIČIUS, Algis. Legendiniam S. Kudirkai – aukštas valstybinis apdovanojimas, Draugas, [straipsnio data nenurodyta]. Prieiga per internetą <http://www.draugas.org/11-21-09simaskudirka.html>

10. ŽALYS, Leonas. Įveikusieji „geležinę uždangą“, Kauno diena, 2005 m. sausio 14 d. Prieiga per internetą <http://kauno.diena.lt/dienrastis/kita/iveikusieji-rdquo-gelezine-uzdanga-25031#.U-CB2-OSxvk>

11. Laisvės kovų dalyvis Simas Kudirka. Parengta pagal Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos medžiagą, Varpas, 2010 m. gruodis, Nr. 12 (194), l. 2, 3. Prieiga per internetą <http://www3.lrs.lt/docs2/BLMWNRHB.PDF> 

Parodos dokumentų sąrašas

Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą

       Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.

Lietuvos gamybinės žuvies pramonės valdybos Klaipėdos refrižeratorių laivyno bazės plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ ekspedicijos viršininko Ivano Burkalio raportas apie susitikimą su Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos katerio „Vigilant“ įgula ir Simo Kudirkos bandymą pabėgti. 1970 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 130, 131. 

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio radijo ir televizijos komiteto Radijo biuletenio apie radijo stoties „Amerikos balsas“ 1970 m. lapkričio 25 d. pranešimą dėl sovietų jūreivio Simo Kudirkos bandymo pabėgti į Jungtinių Amerikos Valstijų pakrantės apsaugos katerį „Vigilant“. Ne anksčiau kaip 1970 m. lapkričio 25 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 67. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotraukos.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 173.

Pirmojoje nuotraukoje rodykle Nr. 1 pažymėta JAV priklausanti Martos Vynuogyno (Martha‘s Vineyard) sala, rodykle Nr. 2 – S. Kudirkos peršokimo į JAV laivą vieta, rodykle Nr. 3 – perlipimo per bortą vieta. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 174.

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“ ir plaukiojanti bazė „Tarybų Lietuva“. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 174. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ įgula. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 175.

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“ ir plaukiojanti bazė „Tarybų Lietuva“ po prisišvartavimo. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 175.

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“ ir plaukiojanti bazė „Tarybų Lietuva“ po prisišvartavimo. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 176.

Rodykle pažymėta vieta iš kurios S. Kudirka peršoko į JAV pakrančių apsaugos laivą „Vigilant“. 

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 176.

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivas „Vigilant“. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 177.

Rodykle pažymėta vieta JAV pakrančių apsaugos laive „Vigilant“ į kurią peršoko S. Kudirka 

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ vairinė. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 178.

Jungtinių Amerikos Valstijų pakrančių apsaugos laivo „Vigilant“ galinė dalis. Fotografavo plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos nariai. 1970 m. lapkričio 23 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 178

Nuotraukoje rodykle pažymėta vieta, kurioje S. Kudirka buvo perlipęs laivo „Vigilant“ bortą ir ruošėsi šokti į vandenį, kad nebūtų sulaikytas jo pasiimti atėjusių plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ įgulos narių. 

Laikraščio „The New York Times“ (JAV) straipsnis apie nesėkmingą Simo Kudirkos bandymą gauti politinį prieglobstį JAV. 1970 m. lapkričio 30 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 16.

Amerikos lietuvių tarybos proklamacija apie Simo Kudirkos nesėkmingą bandymą gauti politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose. [1970 m. lapkričio mėn.]

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 15.

Išrašas iš Lietuvos SSR Ministrų Tarybos valstybinio radijo ir televizijos komiteto Radijo biuletenio apie radijo stoties „Amerikos balsas“ 1970 m. gruodžio 1 d. laidą „Baltųjų rūmų pranešimas apie įvykį su lietuviu jūrininku“. Ne anksčiau kaip 1970 m. gruodžio 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 70, 71.

Radijo biuletenio išrašas prijungtas prie S. Kudirkos baudžiamosios bylos kaip „įrodymas apie antitarybinio šmeižto kampaniją“. Cituojamame Baltųjų rūmų sekretoriaus pranešime akcentuojama tai, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nusižengė savo tradicijai suteikti politinį prieglobstį tiems, kas jo prašo; apie įvykį laiku nebuvo informuoti nei Baltieji rūmai, nei Valstybės departamentas; laivo „Vigilant“ kapitonas nesulaukęs instrukcijų priėmė netinkamą sprendimą leisdamas suimti pabėgėlį ir grąžinti jį į Sovietų laivą.

Laikraščio „Daily News“ (JAV) straipsnis apie Simo Kudirkos nesėkmingą bandymą gauti politinį prieglobstį Jungtinėse Amerikos Valstijose ir JAV prezidento Richard Nixon nurodymą ištirti incidentą. 1970 m. gruodžio 1 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 17, 18.

Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerijos parengti Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių išeivių straipsnių „Išduotas Simonas Grudzė (Kudirka) iššaukė lietuvių protestą“ (publikuota laikraštyje „Darbininkas, 1970 m. gruodžio 1 d.) ir „Tūkstančiai lietuvių gedulo eisenoje Čikagoje“ (publikuota laikraštyje „Draugas“, 1970 m. gruodžio 5 d.) tekstai.

Originalas. Dokumentai lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 59-61.

JAV gyvenusių lietuvių pasipiktinimas JAV pareigūnų sprendimu nesuteikti Simui Kudirkai politinio prieglobsčio ir grąžinti jį į Sovietų Sąjungą buvo reiškiamas įvairiomis formomis. Viena jų – protesto mitingai. Straipsniuose pateikti duomenys rodo, kad jau 1970 m. lapkričio 27, 28 dienomis protesto demonstracijos buvo suorganizuotos Klyvlende, Filadelfijoje, Bostone, Čikagoje, Niujorke. Demonstracijos vyko ne spontaniškai – joms organizuoti buvo įsteigtas specialus komitetas. Dalyviai buvo kviečiami per spaudą, radiją bei informuojami telefonu apie organizuojamų mitingų vietą bei laiką. Juose buvo smerkiamas JAV pareigūnų elgesys, reiškiamas solidarumas lietuviams. S. Kudirka tapo Lietuvos kovos dėl nepriklausomybės simboliu, išreiškiančiu visos tautos viltį išsivaduoti iš Sovietų Sąjungos priespaudos. 

Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerijos parengtas Jungtinių Amerikos Valstijų Pabėgėlių komiteto vykdančiojo vicepirmininko laiško laikraščio „The New York Times“ (JAV) redaktoriui dėl Simo Kudirkos vertimas į lietuvių kalbą (laiškas publikuotas laikraštyje „The New York Times“ 1970 m. gruodžio 2 d.)

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 35. 

Laikraštyje „Daily News“ (JAV) publikuota karikatūra apie Simo Kudirkos nesėkmingą bandymą gauti politinį prieglobstį JAV „Laisvės žemė“ („Land of the free?“). 1970 m. gruodžio 2 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 21.

Laikraščio „The New York Times“ (JAV) straipsnis apie trijų JAV pakrančių apsaugos pareigūnų, įsakiusiu grąžinti Simą Kudirką į Sovietų Sąjungos laivą, atleidimą iš pareigų.
1970 m. gruodžio 5 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 57.

Lietuvos gamybinės žuvies pramonės valdybos Klaipėdos refrižeratorių laivyno bazės plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ radisto Simo Kudirkos charakteristika. 1970 m. gruodžio 8 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 13. 

Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone Pro Memoria apie Jungtinių Amerikos Valstijų senatoriaus John F. Kennedy pareiškimą Simo Kudirkos klausimu. 1970 m. gruodžio 9 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių ir anglų kalbomis.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 297, l. 64.

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus nutarimas iškelti Simui Kudirkai baudžiamąją bylą. 1970 m. gruodžio 11 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 2, 2atv.

Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerijos parengtas straipsnio „Tarybinis jūreivis Jungtinėse Valstijose ieškojo prieglobsčio, bet nerado“ (publikuota laikraštyje „U.S. News&World Report“ (JAV) 1970 m. gruodžio 14 d.) vertimas į lietuvių kalbą.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 38-41.

Straipsnyje apžvelgta JAV prezidento Ričardo Niksono, Baltųjų rūmų, Valstybės departamento, Jungtinių Tautų Organizacijos reakcija į incidentą su Simu Kudirka bei priemonės kurių buvo imtasi siekiant ištirti įvykį. Buvo paskelbtos laikinos taisyklės, numatančios kaip ateityje turi būti sprendžiamas pabėgėlių ir dezertyrų klausimas; peržiūrėtas ir numatytas pranešimų apie panašius incidentus perdavimas atsakingoms institucijoms bei jų tarpusavio ryšių palaikymas ir pan. Straipsnyje akcentuota, kad S. Kudirkai politinis prieglobstis buvo nesuteiktas tik dėl „biurokratinės painiavos“. 

Lietuvos SSR užsienio reikalų ministerijos parengtas straipsnio „Lietuviškieji reakcininkai lieja savo tulžį“ (publikuota „pažangiųjų“ (prosovietinių pažiūrų) lietuvių išeivių laikraštyje „Laisvė“ 1970 m. gruodžio 15 d.) tekstas.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 63, 64.

Priešingai tuo metu JAV visuomenėje vyravusiai nuotaikai dėl incidento su Simu Kudirka, „pažangiųjų lietuvių emigrantų spaudoje“ jis vadinamas vagimi, kuris teisėtai buvo grąžintas į Sovietų laivą. 

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus nutarimas Simui Kudirkai skirti kardomąją priemonę – suėmimą. 1970 m. gruodžio 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 5, 5atv.

Įtariamojo Simo Kudirkos apklausos protokolas. 1970 m. gruodžio 16 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 14-19.

Apklausos protokole S. Kudirka detaliai papasakojo pabėgimo iš plaukiojančios bazės ir sugrąžinimo atgal aplinkybes. 

Simas Kudirka, Jono, g. 1930 m.

Nuotrauka daryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo izoliatoriuje Vilniaus m. 1970 m. gruodžio 18 d.

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 10. 

Įtariamojo Simo Kudirkos apklausos protokolas. 1970 m. gruodžio 22 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 29-33. 

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos skyriaus Klaipėdos m. ir Lietuvos jūrų baseinui pažyma apie 1964 m. spalio 28 d. įvykusi profilaktinį – įspėjamąjį pokalbį su plaukiojančios bazės „P. Cvirka“ radistu Simu Kudirka. 1971 m. vasario 23

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 220, 220atv.

Kaltinamojo Simo Kudirkos apklausos protokolo ištrauka. 1971 m. kovo 3 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 113-115.

Apklausos protokole S. Kudirka neprisipažįsta kaltu dėl Tėvynės išdavimo ir teigia, kad Tėvynės neturi, nes jo Tėvynė Lietuva yra okupuota, dėl to apsisprendė ją palikti. 

Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus nutarimas prijungti prie bylos radijo stočių „Amerikos balsas“, „BBC“ laidų, Jungtinių Amerikos Valstijų spaudos straipsnių santraukas ir kt., kaip S. Kudirkos padaryto nusikaltimo pasekmes charakterizuojančią medžiagą. 1971 m. kovo 4 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 2, l. 254, 255. 

Kaltinamojo Simo Kudirkos apklausos protokolas. 1971 m. kovo 5 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 1, l. 125, 127, 128.

Apklausos protokole S. Kudirka teigia, kad jis norėjo gauti politinį prieglobstį ir pasilikti Jungtinėms Amerikos Valstijoms priklausančiame laive. Pagrindinėmis bėgimo iš SSRS priežastimis įvardijo ne tiek materialinius sunkumus ir tarnybinius nesklandumus, bet tai, kad valstybė yra ekonomiškai atsilikusi, nekilo gyventojų pragyvenimo lygis, ribojamos piliečių politinės teisės bei laisvės. 

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos nuosprendis Simui Kudirkai. 1971 m. gegužės 20 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 3, l. 95 – 98.

LSSR AT Teisminės baudžiamųjų bylų kolegija nusprendė S. Kudirką už tai, kad būdamas plaukiojančios bazės „Tarybų Lietuva“ jūrininku – radijo operatoriumi 1970 m. lapkričio 23 d. išdavė Tėvynę neteisėtai pereidamas į Jungtinių Amerikos Valstijų laivą ir paprašydamas politinio prieglobsčio bei atsisakė sugrįžti į SSRS, vadovaujantis Lietuvos SSR
BK 62 str. 1 d., nuteisti 10 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, bausmę atliekant griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, bausmės atlikimo laiką pradėti skaičiuoti nuo 1970 m. lapkričio 23 d. 

Laikraščio „Chicago Sun-Times“ (JAV) straipsnis apie Simo Kudirkos teismą Lietuvos SSR. 1971 m. rugpjūčio 7 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 298, l. 5.

Simas Kudirka su vaikais. Pirmoje eilėje iš kairės Evaldas Kudirka (g. 1966 m.), viduryje, dešinėje – Simas Kudirka., viršuje, kairėje – Lolita Kudirkaitė (g. 1960 m.).

Fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 11007, l. 21. 

Laikraščio „Laisvoji Lietuva“ (JAV) straipsnis apie išeivijos lietuvių protestą dėl Simo Kudirkos kalinimo. 1974 m. balandžio 18 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 125, l. 21.

Laikraščio „Washington Star-News“ (JAV) straipsnis, kuriame Andrejus Sacharovas praneša apie Simo Kudirkos paleidimą iš kalėjimo. 1974 m. rugpjūčio 30 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 298, l. 108.

Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos raštas dėl leidimo Kudirkų šeimai išvykti nuolat gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas. 1974 m. spalio 23 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-1, ap. 60, b. 11007, l. 30. 

Laikraščio „Draugas“ (JAV) straipsnio, apie Simo Kudirkos atvykimą į JAV, ištrauka. 1974 m. lapkričio 21 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 126, l. 35.

Lietuvos pasiuntinybės Vašingtone Pro Memoria apie Simo Kudirkos priėmimą Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese ir Lietuvos pasiuntinybėje Vašingtone. 1974 m. gruodžio 6 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 668, ap. 1, b. 298, l. 141.

Žurnalo „National Review“ (JAV) viršelis, kuriame anonsuojamas straipsnis apie Simo Kudirkos atvykimą į JAV. 1974 m. gruodžio 6 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 126, l. 66.

Simas Kudirka (dešinėje) su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) pirmininku dr. Juozu Kęstučiu Valiūnu Bostone VLIK-o seime 1974 m. gruodžio 7-8 d. Nuotrauka publikuota Tėvų Pranciškonų leistame kultūros žurnale "Aidai", Nr. 2, 1975 m., Bruklinas, JAV; red. dr. Juozas Girnius.

Spausdinta fotonuotrauka.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. 47753/3, t. 12, l. 18.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių parengtas lankstinukas su Simo Kudirkos kalbomis Lietuvos SSR Aukščiausiajame Teisme. 1975 m. sausio 19 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 24, 24 a. p., 25, 25 a. p.

Sveikinimas Simo Kudirkos atvykimo į Deitoną (JAV) proga. [1975 m. sausio mėn.]

Originalas. Dokumentas anglų k., lietuvių k.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 26.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos suvažiavimas. Iš kairės prie sienos sėdi: Fynikso apylinkės pirmininkė E. Josen-Mačernytė, Los Andželo apylinkės pirmininkė O. Razutienė, kalba Simas Kudirka, G. Kudirkienė, S. Barzdukas, I. Medziukas, Vakarų apygardos pirmininkas J. Činga. Dešinėje sėdi M. Lembertienė. Los Andželas, JAV,  Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. 1975 m. vasario 1 d..

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37795.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos suvažiavimas. Simas Kudirka (dešinėje) ir apygardos iždininkas A. Skirius. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. 1975 m. vasario 1 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37806.

Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių bendruomenės Vakarų apygardos suvažiavimas. Simas Kudirka rašo autografą. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. 1975 m.
vasario 1 d.

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37808.

Laikraščio „Twin Circle“ (JAV) viršelis, kuriame anonsuojamas straipsnis apie Simą Kudirką. 1975 m. vasario 28 d.

Originalas. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 73.

Amerikos lietuviai skautai ir Simas Kudirka (centre) oficialaus S. Kudirkos priėmimo ir pagerbimo Los Andžele metu. Greta S. Kudirkos stovi jo žmona G. Kudirkienė ir mama
O. Kudirkienė. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-38155.

Iš kairės: Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K. Karuža, Simas Kudirka, Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis ir Pasaulio skautų brolijos vyr. skautininkas V. Vidugiris. Los Andželas, JAV, autorius nežinomas. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, 0-111788.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Centre iš kairės: Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K. Karuža, S. Kudirka, Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele
J. J. Bielskis ir Pasaulio skautų brolijos vyr. skautininkas V. Vidugiris. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37768.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Centre iš kairės: Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K. Karuža, S. Kudirka, Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele
J. J. Bielskis ir Pasaulio skautų brolijos vyr. skautininkas V. Vidugiris. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37769.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Vėliavą kelia Simas Kudirka (centre), Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis ir Pasaulio skautų brolijos vyr. skautininkas V. Vidugiris (atsukęs nugarą). Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37771.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Centre iš kairės: Iš kairės trečias – prelatas J. Kučingis, ketvirtas – Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K. Karuža, penktas – S. Kudirka. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37773.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andžele. Simas Kudirka (centre) su Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviais. Kairėje – prelatas J. Kučingis. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37774.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andželo Šv. Kazimiero bažnyčioje. Iš kairės: Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis, G. Kudirkienė, S. Kudirka ir jo mama O. Kudirkienė. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37775.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andželo Šv. Kazimiero bažnyčioje. Prie mikrofono kalba S. Kudirka; antrame plane sėdi Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis ir G. Kudirkienė. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37776.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas Los Andželo Šv. Kazimiero bažnyčioje. Priekyje eina prelatas J. Kučingis, už jo laiptais lipa (iš kairės) G. Kudirkienė, S. Kudirka ir
O. Kudirkienė; už S. Kudirkos – Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37777.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas prie Los Andželo Šv. Kazimiero bažnyčios. Pirmoje eilėje iš kairės: antras Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis, trečias
S. Kudirka, ketvirta G. Kudirkienė, penkta O. Kudirkienė, šeštas prelatas J. Kučingis. Antroje eilėje pirmas iš dešinės – kompozitorius B. Budriūnas. Trečioje eilėje trečias iš dešinės – Pasaulio Skautų Brolijos vyr. skautininkas V. Vidugiris, ketvirtas – Juozo Daumanto šaulių kuopos vadas K. Karuža. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37780.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas prie Los Andželo Šv. Kazimiero bažnyčios. Pirmoje eilėje centre stovi (iš dešinės): prelatas J. Kučingis, O. Kudirkienė, G. Kudirkienė, S. Kudirka, Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37781.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas. Iš kairės: trečia O. Kudirkienė, ketvirtas prelatas J. Kučingis, penkta G. Kudirkienė, šeštas S. Kudirka, septintas Lietuvos generalinis konsulas Los Andžele J. J. Bielskis,vienuolikta aktorė R. Lee Kilmonis. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37789.

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas. Sveikinamas S. Kudirka (centre). Antras iš kairės – poetas B. Brazdžionis. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.].

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37790. 

Oficialus Simo Kudirkos priėmimas ir pagerbimas. Centre – aktorė Ruta Lee Kilmonis ir S. Kudirka. Los Andželas, JAV, Pauliaus Jasiukonio nuotrauka. [1977 m. gruodžio 22 d.] .

Fotonuotrauka.

LCVA, P-37793.

Aktorius Alan Arkin, vaidinęs Simą Kudirką per Jungtinių Amerikos Valstijų televizijas rodytame filme „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“), kalbasi su
S. Kudirka. [1975 m. sausio mėn.]

Fotonuotrauka. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 165, 166.

Aktorius Alan Arkin, vaidinęs Simą Kudirką per Jungtinių Amerikos Valstijų televizijas rodytame filme „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“).
[1975 m. sausio mėn.]

Fotonuotrauka. Dokumentas anglų kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 166, 167.

Laikraščio „Dirva“ (JAV) straipsnio apie filmą „Simo Kudirkos pasitraukimas“ („The Defection of Simas Kudirka“), rodytą per Jungtinių Amerikos Valstijų televizijas ištrauka. 1978 m. vasario 2 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LCVA, f. 658, ap. 1, b. 127, l. 214.

SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) Vyriausiosios žvalgybos valdybos (PGU) „A“ tarnybos šifruota telegrama Lietuvos SSR KGB 1-ajam skyriui. 1980 m. spalio 20 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 50, 51.

Telegramoje prašoma informuoti, kokių duomenų turi LSSR KGB 1-asis skyrius apie Simą Kudirką ir kitus, Madrido susitikime 1980 m. planuojančius dalyvauti asmenis, remiantis kuriais juos būtų galima sukompromituoti.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos Madride surengtoje eilinėje Helsinkio Baigiamojo akto vykdymo peržvalgos konferencijoje buvo siekiama pratęsti taikų bendradarbiavimą, besiremiantį Vakarų ir Rytų dialogu. Madrido konferencija turėjo dar kartą patvirtinti, kad Helsinkio akte užfiksuota kiekvienos valstybės (tautos) teisė laisvai tvarkyti savo vidinį ir išorinį gyvenimą yra reali.

Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus šifruotos telegramos SSRS KGB Vyriausiosios žvalgybos valdybos (PGU) „A“ tarnybai ištrauka. 1980 m. lapkričio 4 d.

Originalas. Dokumentas rusų kalba.

LYA, f. K-35, ap. 2, b. 324, l. 52-55.

Telegramoje pateikti duomenys apie Simo Kudirkos nuteisimą 1971 m. už bandymą pabėgti iš SSRS, kad net būdamas įkalinimo vietoje pasisakė prieš Sovietų valdžią ir bandė į užsienį persiųsti antisovietinę informaciją; 1974 m. paleidus iš įkalinimo vietos su šeima išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, ten palaikė ryšius su lietuvių išeivių organizacijomis, aktyviai dalyvavo prieš Sovietų Sąjungos politiką nukreiptoje veikloje. 

Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Prezidiumo nutarimas panaikinti Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Teisminės baudžiamųjų bylų kolegijos 1971 m. gegužės 20 d. nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą prieš Simą Kudirką nesant jo veikloje nusikaltimo sudėties. 1989 m. rugsėjo 1 d.

Originalas. Dokumentas lietuvių kalba.

LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-15717, t. 3, l. 132-134. 

Simo Kudirkos sutikimas Hamiltone (Kanada). Operatorius
J. Miltenis. 1978 m.

Filmo ištrauka.

LCVA, 2834/16.

Apie politinio prieglobsčio Jungtinėse Amerikos Valstijose suteikimą Simui Kudirkai ir jo motinai kalba Lietuvių bendruomenės krašto valdybos Visuomeninių reikalų tarybos narė
D. Kezienė, JAV senatorius Ch. Percy, JAV Kongreso narys Robert Hanrahan. Radijo stotis „Margutis“, JAV. [1978 m.]

Garso įrašas.

LCVA, Mg 007649.

Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių Respublikonų partijos banketas, kalba Simas Kudirka. Radijo stotis „Margutis“, JAV. [1978 m.]

Garso įrašas.

LCVA, Mg 007589-1.

Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvių respublikonų sąjungos banketas, kalba Simas Kudirka, visuomenės veikėjas A. Regis, Kongreso narys Robert Hanrahan, jo žmona B. Hanrahan, Lietuvos generalinė garbės konsulė Čikagoje J. Daužvardienė, rašytojas A. Kairys. Radijo stotis „Margutis“, JAV. [1978 m.].

Garso įrašas.

LCVA, Mg 007657-2.