|
VILNIAUS GETAS
1941 m. birželio 22 d. prasidėjo Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karas. Vokietijos kariuomenė užėmė Lietuvą, įvedė karinę, o nuo liepos 25 d. – civilinę okupacinę valdžią ir ėmė įgyvendinti krašto kolonizavimo ir vokietinimo politiką. Vienas svarbiausių nacių tikslų buvo sunaikinti žydų tautą. Jį įgyvendinti pradėta dar 1939 m. rudenį okupuotos Lenkijos teritorijoje, kai naciai ėmė steigti getus ir fiziškai naikinti žydus. Lietuvoje pirmosios masinės žydų žudynės įvykdytos Kaune bei Kretingos ir Tauragės apskrityse jau pirmosiomis karo dienomis. Nacių propagandos paskleistas žydo–komunisto įvaizdis buvo plačiai panaudotas šalyse, kurias Sovietų Sąjunga okupavo pagal 1939 m. Ribbentopo-Molotovo paktą. Kai kuriuos lietuvius paveikė ši propaganda, jie manė, kad sovietų valdžia – tai žydų valdžia ir ne tik komunistus, bet ir žydus kaltino dėl nepriklausomos Lietuvos netekties (dokumentas Nr. 49). Tokiai nuostatai susidaryti nesutrukdė iki karo prieš Lietuvos žydus vykdytos sovietų valdžios represijos, kai buvo suimta ar ištremta 2,6 tūkst. žydų.
Birželio 24 d. į Vilnių įžengus Vokietijos kariuomenės daliniams, mieste buvo įsteigta karo lauko komendantūra, kuri reglamentavo visus karinius ir civilinius reikalus. Kartu su kariuomene į Lietuvą įžengė Reicho saugumo policijos ir saugumo tarnybos operatyvinės A grupės A/3 būrys bei ypatingieji būriai(Sonderkommandos), kurie turėjo naikinti nacių priešus (dokumentai Nr. 53, 54, 55).
Siekiant atstatyti Lietuvos nepriklausomybę, 1941 m. birželio 23 d. popietę Vilniuje prasidėjo sukilimas prieš sovietų valdžią. Buvo sudarytas Vilniaus miesto ir srities piliečių komitetas, vadovaujamas Vilniaus universiteto docento Stasio Žakevičiaus (1908–1973), kuris ėmė kurti lietuviškąją administraciją. Komitetas buvo pavaldus Vilniaus karo lauko komendantui (dokumentas Nr. 51) ir turėjo leisti jo įsakymus. Liepos pabaigoje laisvos Lietuvos valstybės atkūrimo viltys žlugo ir rugsėjo 15 d. komitetas buvo likviduotas.
Okupantams įvedus civilinę valdžią, Lietuva buvo įjungta į Reicho Rytų kraštą (Ostlandą) ir tapo šio krašto generaline sritimi, jos teritorija suskirstyta į kaimų ir miestų apygardas. Adrianas Teodoras von Rentelnas paskirtas Lietuvos generalinės srities generaliniu komisaru, o Hansas Hingstas – Vilniaus miesto apygardos komisaru (dokumentas Nr. 47).
Svarbiausi okupacinės valdžios Lietuvoje uždaviniai buvo tenkinti nacistinės Vokietijos ekonominius ir karinius poreikius, rengti sąlygas krašto aneksijai ir fiziškai naikinti nacių priešus. Antisemitinės politikos priemonės ir žydų genocidas priklausė tik okupacinės valdžios kompetencijai. Potvarkius dėl žydų persekiojimo ir žudymo leido Ostlando Lietuvos generalinės srities generalinis komisaras ir apygardų komisarai (dokumentai Nr. 4, 6, 15). Pagrindinės nacių represinės struktūros Lietuvoje, naikinusios žydus, buvo Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos padaliniai ir jų ypatingieji būriai, taip pat SS kariuomenės ir policijos daliniai bei tvarkos policija. 1941 m. liepą Vilniuje buvo sudarytas ypatingasis būrys, kuriame įvairiais laikotarpiais buvo nuo 100 iki 40 narių. Jo būstinė buvo pastate Vilniaus g. 12, nuo 1943 m. – saugumo policijos ir saugumo tarnybos pastate Jurgio pr. 36 (dabar – Gedimino pr. 40), kur šiuo metu įsikūręs Lietuvos ypatingasis archyvas. 1941–1943 m. ypatingasis būrys žudė žmones Paneriuose, taip pat kitose Rytų Lietuvos vietovėse. Pirmaisiais žudynių metais didžiąją dalį sušaudytųjų sudarė žydai, bet buvo žudomi ir komunistai, sovietiniai partiniai aktyvistai, karo belaisviai ir lenkų pogrindžio nariai. (dokumentai Nr. 7, 9–11, 16–-20, 22, 27–28, 70, 71, 89, 95, 92, 93, 105).
Nuo 1941 m. vasaros į žydų persekiojimą ir žudynes buvo įtrauktos kai kurios naciams pavaldžios vietos saugumo ir policijos struktūros: Lietuviškasis saugumo policijos skyrius prie Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje (lietuvių saugumo policija), tvarkos policijai pavaldžios viešosios policijos nuovados ir savisaugos daliniai (lietuvių savisaugos batalionai) (dokumentai Nr. 5, 8, 39, 48, 58, 60, 64, 68, 73).
Lietuvos statistikos valdybos 1941 m. sausio 1 d. duomenimis Vilniuje gyveno 58 263 žydai (27,78 proc. miesto gyventojų). Žydų bendruomenė turėjo lygias teises su kitomis tautomis ir galėjo visavertiškai plėtoti savo kultūrą. Situacija iš esmės pasikeitė nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą. Liepos 5 d. buvo paskelbtas Vilniaus karo laukokomendanto įsakymas, kuriuo žydams buvo įsakyta ant krūtinės ir nugaros nešioti šešiakampes žvaigždes, uždrausta vaikščioti gatvėse nuo 18 val. iki 6 val. ryto (dokumentai Nr. 3, 46). Vėliau žydus diskriminuojančių nurodymų daugėjo, žydai be jokios priežasties buvo suiminėjami gatvėse ir namuose. Okupacinė valdžia ir jai pavaldi lietuvių administracija organizavo žydų areštus, kalinimą ir pirmuosius šaudymus (dokumentai Nr. 52, 75). 1941 m. liepos viduryje prasidėjo masiniai žydų suėmimai ir žudynės. Rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto apygardos komisaro įsakymu Vilniaus žydams buvo paskirta 5 mln. rublių kontribucija, žydų bendruomenė ją sumokėjo, tačiau tai nesustabdė žudynių. Komisaras paskelbė, esą žydai rugpjūčio 31 d. šaudė į vokiečių kareivius ir už tai buvo nubausti (dokumentas Nr. 6). Rugsėjo 2 d. Paneriuose įvyko masinės žydų žudynės. Iki geto įsteigimo nacių saugumo policijos ir saugumo tarnybos ypatingasis būrys Paneriuose nužudė keliolika tūkstančių Vilniaus žydų.
Kadangi okupacinei valdžiai reikėjo darbo jėgos, SS reichsfiureris Heinrichas Himleris sutiko, kad darbingi žydai Ostlande būtų suvaryti į getus ir naudojami darbams, o visiško žydų sunaikinimo terminas būtų nukeltas vėlesniam laikui.
1941 m. vasarą naciai ėmė steigti žydų getus Lietuvoje. Lietuvos generalinės srities generalinio komisaro įsakymu Vilniaus miesto apygardos komisaras H. Hingstas pirmomis 1941 m. rugsėjo dienomis ėmė organizuoti Vilniaus getą. Praktiniai organizaciniai darbai buvo pavesti H. Hingsto adjutantui ir referentui žydų reikalams Francui Mureriui, kuris nuo 1941 m. rugpjūčio iki 1943 m. birželio mėn. buvo geto administratorius (dokumentai Nr. 59, 61, 65). Tvarkos policijos ir savisaugos dalinių kariai rugsėjo 6 d. žydus planingai perkėlė į getą iš įvairių miesto kvartalų, apgyvendino dviejuose getuose Senamiestyje: Didžiajame (getas Nr. 1) ir Mažajame (getas Nr. 2), kuriuos skyrė Vokiečių gatvė. Getuose gyveno beveik 40 tūkst. žydų, išėjimas už jų ribų buvo uždraustas, išskyrus darbams su apsauga. Išorinę getų apsaugą vykdė tvarkos policija. Kasdien tūkstančiai geto kalinių kolonomis su ginkluota apsauga būdavo išvedami dirbti įvairius darbus mieste ir už jo ribų, o po 10 valandų darbo grąžinami atgal. Naciai stengėsi getuose palikti tik darbingus ir turinčius darbininko ar amatininko specialybę žydus, o kitus sunaikinti. Dažniausiai žydus sulaikydavo vietos tvarkos policija ir perduodavo juos nacių saugumo policijos ir saugumo tarnybos padaliniams bei ypatingiesiems būriams. Suimtuosius varydavo į Lukiškių kalėjimą, vėliau gabendavo į Panerius ir ten sušaudydavo. Dažniausia žudė ypatingųjų būrių nariai, jiems vadovavo slaptosios valstybinės policijos (gestapo) pareigūnai, o talkino savisaugos batalionų nariai. Prie dalies žydų žūties prisidėjo kai kurie įvairių tautybių miesto gyventojai, dažnai jų kaimynai, gyvenę toje pačioje gatvėje ar name (dokumentas Nr. 50).
Masinės naikinimo akcijos tęsėsi iki 1941 m. pabaigos, jų pretekstu dažniausiai būdavo darbo pažymėjimų tikrinimas ir keitimas (dokumentai Nr. 13, 14, 86, 90). Mažajame gete žydai masiškai naikinti iki spalio 30 d., kol getas buvo galutinai likviduotas, o jo gyventojai sušaudyti Paneriuose (dokumentai Nr. 34, 63, 89). Gruodžio pabaigoje Vilniaus gete beliko apie 20 tūkst. žmonių. Iš viso nuo nacių okupacijos pradžios iki 1941 m. pabaigos nužudyta daugiau kaip 33 tūkst. Vilniaus žydų. Po masinių žudynių žydai už tariamus nusižengimus buvo šaudomi pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Mirties bausmė grėsė už pabėgimą iš geto, kitus nacių įvestos tvarkos pažeidimus. Pavojus kilo ir žydus gelbėjusiems žmonėms: 1941 m. spalio 19 d. Vilniaus geto administratorius pagrasino taikysiąs griežtas bausmes asmenims, kurie teikė žydams paramą ir nakvynę (dokumentas Nr. 15).
Naciams įsakius, 1941 m. liepos 4 d. buvo išrinkta Žydų taryba (Judenrat) – tarpininkas tarp okupacinės valdžios ir žydų bendruomenės, kurios vienas svarbiausių uždavinių buvo aprūpinti karines ir civilines įstaigas žydų darbininkais. Rugsėjo 7 d. Žydų taryba buvo reorganizuota ir tapo geto savivaldos institucija, kuriai buvo pavaldūs įvairūs skyriai (darbo, sveikatos apsaugos, socialinio aprūpinimo, maisto ir butų), geto policija, teismas, paštas, mokyklos, ligoninė, biblioteka, teatras ir t. t.1942 m. liepos 12 d. Vilniaus miesto apygardos komisaro sprendimu Žydų taryba buvo paleista, geto vadovu paskirtas geto policijos viršininkas Jakovas Gensas (g. 1903, 1943 m. nužudytas gestape). Geto taryba ir policija buvo priverstos sudarinėti į mirtį siunčiamų žmonių sąrašus, ieškoti pasmerktųjų ir juos suiminėti (dokumentai Nr. 1, 2, 12, 21, 26, 38, 74). 1942 m. naciams pareikalavus atiduoti 500 geto kalinių, J. Gensas į sąrašą įtraukė senus, paliegusius ir sergančius žmones, kurie liepos 27 d. buvo sušaudyti Paneriuose (dokumentai Nr. 62). Geto policijoje tarnavo apie 150 policininkų, joje buvo ir gestapo agentų, pranešinėjusių apie geto gyventojų nuotaikas, slėptuves, pasipriešinimo dalyvius (dokumentas Nr. 84).
1943 m. kovo mėn. Vilniaus miesto apygardos komisaro įsakymu dalis Švenčionių, Ašmenos ir kitų Rytų Lietuvos miestelių žydų, apie 3 tūkst. žmonių, buvo perkelti į Vilniaus getą. Paskelbus, kad bus perkeliami į Kauno getą, apie 5 tūkst. žydų balandžio 5 d. prekiniais vagonais buvo atvežti į Panerius ir sušaudyti (dokumentas Nr. 22). Geto policininkai paskutiniame traukinio vagone lydėjo vežamus žydus, o kitą dieną žudynių vietoje privalėjo surinkti lavonus ir juos užkasti.
Po masinių Mažojo geto gyventojų sunaikinimo 1941 m. spalį tarp žydų jaunimo sustiprėjo antinacinės nuotaikos. Kairiosios sionistinės jaunimo organizacijos „Hashomer Hatzair“ atstovas Aba Kovneris (1918–1987) gruodžio 31 d. paskelbė manifestą, kuriame viešai pasmerkė žydų žudynes ir paragino žydus priešintis.
Sionistinės jaunimo organizacijos „Beitar“ Lietuvos skyriaus vadovas, Vilniaus geto policijos viršininko pavaduotojas Josifas Glazmanas (1913–1943) pasiūlė įkurti jungtinę Vilniaus geto pasipriešinimo organizaciją, vienijančią įvairių politinių pakraipų žydus. 1942 m. sausio 21 d. žydų organizacijų vadovai susirinko geto teritorijoje, Josifo Glazmano bute Rūdininkų g. 6, ir įkūrė Jungtinę partizanų organizaciją (Fareinikte partizaner organizatcje, toliau – FPO), subūrusią žydus sionistus, bundininkus ir komunistus (dokumentas Nr. 97). Buvo parengti FPO įstatai, sudarytas štabas, pradėtos kurti karinės formuotės (batalionai ir skyriai). FPO štabo nariais išrinkti Josifas Glazmanas, Aba Kovneris, Bundo narys Abraomas Chvoinikas (1907–1942), sionistinės jaunimo organizacijos Hanoar Hacioni atstovas Nisanas Reznikas, komunistas Icikas Vitenbergas (1907–1943) (dokumentai Nr. 94, 101). Iki 1943 m. liepos vidurio FPO vadovavo Icikas Vitenbergas, po to – Aba Kovneris. Josifas Glazmanas ir Aba Kovneris tapo batalionų vadais. Prie FPO prisijungus jaunimo organizacijos „Dror“ („Dror Hehalutz“) nariams, iš jų buvo sudaryta atskira kovinė grupė, vadovaujama Jechielio Šeinboimo. FPO vadovybėje aktyviai veikė skyrių vadai Samuelis Kaplinskis (1914–1999), B. Goldšteinas (nužudytas Estijoje), kovinių junginių instruktorius Levas Ziskovičius (žuvo 1943 m.), Jankelis Kaplanas (nužudytas 1943 m.), Sonia Madeisker (1914–1944) (dokumentai Nr. 81, 85, 97). 1943 metais FPO priklausė apie 400 narių. Svarbiausias FPO tikslas buvo parengti ir įvykdyti ginkluotą sukilimą gete, iškilus jo likvidavimo grėsmei. Planuota, pasibaigus sukilimui, grupėmis išvesti žydus iš geto į miškus ir prisidėti prie ten veikusių sovietinių partizanų. FPO kaupė ginklus, kuriuos vogdavo Burbiškių kariniuose sandėliuose dirbantys žydai ir atskiromis dalimis slapta įnešdavo į getą (dokumentas Nr. 97), leido ir platino antinacinius atsišaukimus, vykdė diversijas ir sabotažo aktus, mėgino susisiekti su kitomis pasipriešinimo organizacijomis (dokumentas Nr. 39).
Komunistinių pažiūrų žydai 1941 m. lapkritį sukūrė geto komunistų kuopelę (dokumentai Nr. 69, 72, 97) ir kartu su kitomis mieste veikusiomis pogrindinėmis komunistinėmis organizacijomis sudarė Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (toliau – LKP(b)) Vilniaus miesto komitetą (dokumentai Nr. 69, 82, 91, 96, 97, 102, 103). Vilniaus komunistai padėjo FPO įsigyti ginklų, įrengti spaustuvę antinaciniams leidiniams leisti, užmegzti ryšius su Rūdninkų girioje (Vilniaus aps.), Kazėnų ir Naručio miškuose (Vitebsko sr., Baltarusija) veikusiais sovietinių partizanų būriais (dokumentas Nr. 23). FPO vadovybė laikėsi nuomonės, kad išeiti pas partizanus galima tik po sukilimo gete, išlaisvinus daugiau žydų, todėl iki jam įvykstant neskatino prisidėti prie partizanų, bet numatė, kad Naručio miškai bus pagrindinė žydų pasitraukimo iš geto vieta.
Vilniaus geto pogrindžiui talkininkavo įvairių tautybių asmenys. FPO nariai su lenkų ir lietuvių darbininkų pagalba 1942 m. sausio mėn. Vilniaus „Kailio“ fabrike suorganizavo didelį gaisrą, kurio metu sudegė Vokietijos kariuomenei paruošti puskailiniai. Panašių sabotažo aktų ir įvairių diversijų buvo labai daug.
Pogrindinė FPO veikla sulaukė prieštaringos geto gyventojų reakcijos. Nemažai „Beitar“ ir „Dror“ narių pasisakė prieš sukilimą gete ir bendradarbiavimą su komunistais. Geto vadovybė su Jakovu Gensu priešakyje buvo nusistačiusi prieš bet kokį priešinimąsi okupantams. Žydų reikalų referentui Vilniaus gestape nuo 1943 m. birželio SS oberšarfiureriui Bruno Kitteliui pareikalavus, 1943 m. liepos 15 d. J. Gensas išdavė FPO vadovą I. Vitenbergą ir šis buvo suimtas, tačiau vedant iš geto FPO nariai jį išlaisvino. Gestapas pateikė ultimatumą, kad sunaikins getą, jeigu I. Vitenbergas neatvyks į policiją. FPO paskelbė narių mobilizaciją ir rengėsi sukilti, bet tarp geto gyventojų kilo panika ir pasipiktinimas I. Vitenbergo šalininkų veikla. Tuomet FPO štabas nutarė atsisakyti sukilimo. Naktį iš liepos 15 į 16 d. I. Vitenbergas pasitraukė iš FPO vadovybės, organizacijos vadovu buvo paskirtas A. Kovneris. Geto valdžiai ir FPO štabui įtikinėjant pasiduoti, I. Vitenbergas pasidavė ir buvo perduotas gestapui. Liepos 16 d. jis buvo rastas gestapo štabo kameroje nusinuodijęs kalio cianidu (dokumentai Nr. 69, 97).
Po 1943 m. liepos 15–16 d. įvykių FPO vadovybė pakeitė taktiką ir nedelsdama ėmė siųsti savo narius į partizanų būrius. Pirmoji FPO grupė išėjo į Naručio miškus liepos 24 d. (dokumentai Nr. 33, 69, 77),vėliau išvyko dar 5 kovotojų grupės. Nuo rugpjūčio geto žydų pasitraukimą pas sovietinius partizanus apsunkino nacių vykdytas Naručio miškų blokavimas bei sunki žydų padėtis baltarusių partizanų bazėje (dokumentas Nr. 24).
Dėl nesiliaujančių Vilniaus geto žydų bėgimo į miškus 1943 m. naktį į liepos 26 d. gestapo įsakymu 32 žmonės buvo išvežti į Panerius, tačiau tai nesustabdė FPO narių pasitraukimo pas partizanus. Nuo rugsėjo pagrindine žydų judėjimo iš geto kryptimi tapo Rūdninkų giria, kur kūrėsi sovietinio partizaninio judėjimo Lietuvoje atramos bazė. Rugsėjo 11–22 d. iš geto pas partizanus išėjo 4 žydų grupės ir daug pavienių žmonių (dokumentai Nr. 83, 87). Iš Vilniaus geto į Rūdninkų girią pabėgusieji buvo telkiami į atskirus būrius (dokumentas Nr. 30, 31, 32, 36, 37, 42, 99, 104). 1944 m. liepą Rūdninkų girioje veikė 13 būrių, kuriuose buvo 1157 partizanų, iš jų 516 žydų. Gete likę FPO nariai rengėsi ginkluotam pasipriešinimui geto teritorijoje.
1942 m. sausio 20 d. Berlyno priemiestyje įvyko Vyriausiosios Reicho saugumo valdybos (RSHA) organizuota slapta konferencija, kurioje buvo priimta visiško Europos žydų sunaikinimo programa „Galutinis žydų klausimo sprendimas“. 1943 m. birželio 21 d. RSHA viršininkas H. Himleris įsakė likviduoti Ostlando teritorijoje esančius getus. Darbingi žydai turėjo būti perkeliami į SS valdomas koncentracijos stovyklas.
1943 m. vasarą Vilniaus apygardoje buvo panaikintos visos darbo stovyklos. Kenos ir Bezdonių stovyklų kaliniai sušaudyti vietoje, Naujosios Vilnios – Paneriuose (dokumentas Nr. 48). Žydai, dirbantys Baltosios Vokės, Riešės bei kitose stovyklose, grąžinti į Vilniaus ir Kauno getus, nedaugeliui pavyko pabėgti. Kauno ir Šiaulių getai buvo paversti koncentracijos stovyklomis, o Vilniaus getą nuo 1943 m. rugpjūčio pradėta laipsniškai likviduoti. Šiai operacijai vadovavo žydų reikalų referentas Vilniaus gestape B. Kittelis. Pirmoji Vilniaus žydų grupė į Estiją buvo išvežta 1943 m. rugpjūčio 6 d., vėliau į lagerius Estijoje išvežta 1,2–1,5 tūkst. geto kalinių. Rugsėjo 1–4 d. gestapui ir policijai vykdant dar vieną išvežimo į lagerius Estijoje akciją, FPO nariai ėmė statyti barikadą Ligoninės g., tačiau buvo išduoti ir suimti. Barikadą M. Strašūno g. pastačiusieji FPO kovotojai ugnimi pasitiko atvykusius policininkus, žuvo FPO bataliono vadas Jechielis Šeinboimas. Tuomet gestapininkai susprogdino pastatą Strašuno g. 12 ir priešais esantį namą, žuvo apie 100 žmonių (dokumentas Nr. 39). Akcijos metu, padedant geto policininkams, buvo vykdomos kratos žydų namuose ir butuose, suiminėjami rasti žmonės, sprogdinamos gete įrengtos slėptuvės. Per keturias dienas žuvo apie 500 žydų. Nuo rugsėjo 5 d. niekas be specialių leidimų nebegalėjo nei įeiti, nei išeiti iš geto. Jame buvo likę tik 10–12 tūkst. kalinių. Geto gyventojai slėpėsi slėptuvėse (malinose), jaunesnieji bandė bėgti iš geto požeminėmis kanalizacijos ir vandentiekio trasomis (dokumentas Nr. 80). Rugsėjo 23 d. – paskutinę geto gyvavimo dieną – apie 150 FPO narių iš pastato Rūdininkų g. 9 požeminėmis kanalizacijos trasomis pabėgo iš apsupto geto ir rugsėjo 28 d. pasiekė Rūdninkų girią (dokumentai Nr. 76). Juos išvedė Vilniaus kanalizacijos tinklo darbuotojas, FPO skyriaus vadas Samuelis Kaplinskis. Tačiau ne visiems pavykos pabėgti: keturi FPO nariai žuvo, kai juos sustabdė patrulis ir jie nukovė du gestapininkus. Už tai rugsėjo 24 d. Darbo biržos kieme (Subačiaus g. 19) buvo pakarti Abraomas Chvoinikas, Jankelis Kaplanas, Grigorijus Levinas ir Asia Big. Vilniaus komunistų organizacijos duomenimis į sovietinių partizanų būrius pasitraukė apie 360 FPO kovotojų (dokumentas Nr. 25), kitais duomenimis – apie 500 žmonių, iš kurių, tiesa, ne visi pasiekė miškus, nes žuvo pakeliui.
1943 m. rugsėjo 23–25 d. Vilniaus getas buvo galutinai sunaikintas: 5–7 tūkst. moterų ir vaikų išvežti į Vokietijos koncentracijos stovyklas (Osvencimą, Treblinką ir kt.) ir ten nužudyti, apie 2 tūkst. žydų vyrų išvežti į lagerius Estijoje, apie 1,4–1,7 tūkst. jaunų moterų – į Kaizervaldo koncentracijos stovyklą netoli Rygos. Keli šimtai žydų slapstėsi gete įrengtose slėptuvėse, bet daugelis buvo suimti ir sušaudyti Paneriuose. Dauguma Estijoje kalintų Vilniaus žydų buvo nužudyta 1944 m. rugsėjo mėn.
Likvidavus Vilniaus getą, keli tūkstančiai žydų buvo palikti dirbti „Kailio“ fabrike, kariuomenės autoremonto dirbtuvėse (HKP), karo ligoninėje ir gestapo dirbtuvėse. 1944 m. liepos pradžioje Raudonajai armijai priartėjus prie Vilniaus, dauguma šiose stovyklose dirbusių žydų buvo išžudyti Paneriuose, pasislėpę slėptuvėse buvo rasti ir sušaudyti šalia stovyklos, o kai kam pavyko pasprukti. Dar keli šimtai slėpėsi gete įrengtose slėptuvėse.
Norėdami paslėpti savo nusikaltimų pėdsakus, naciai nuo 1943 m. pabaigos iki 1944 m. birželio mėn. Paneriuose atkasinėjo lavonus ir juos degino laužavietėse (dokumentas Nr. 29). 1943 m. gruodį Vilniaus gestapo sargybiniai atvežė į Panerius ir apgyvendino duobėje apie 80 kalinių žydų, sugautų likvidavus getą, ir sovietinių karo belaisvių, kurie turėjo atkasinėti ir deginti lavonus. Dirbantieji išsikasė po žeme 30 m ilgio tunelį ir 1944 m. balandžio 15-tosios naktį bandė pabėgti iš Panerių. Iš 24 bėgusiųjų 12 pavyko pabėgti, kiti buvo sugauti ir sušaudyti. 11 bėglių vėliau prisidėjo prie sovietinių partizanų Rūdninkų girioje (dokumentas Nr. 88).
Vilniuje buvo nemažai geros valios žmonių, kurie nuo pat nacių okupacijos pradžios ar vėliau, rizikuodami savo laisve ar gyvybe, gelbėjo žydus ir padėjo jiems išlikti (dokumentai Nr. 35, 40).
Iš 40 tūkst. Vilniaus geto žydų nacių okupaciją išgyveno 2–3 tūkst. Dalis iš koncentracijos stovyklų grįžo į Lietuvą, kiti išvyko į Izraelį ar JAV. Dalis Lenkijos pilietybę turėjusių žydų repatrijavo į Lenkiją pagal Sovietų Sąjungos ir Lenkijos 1944 m. susitarimą, dalis į Lenkiją išvažiavo nelegaliai, padedant slaptai veikusioms sionistų organizacijoms. Kai kurie iš jų už ketinimą pabėgti ar pagalbą nelegaliai išvykstantiems į Lenkiją ir Palestiną 1944–1948 m., tarp jų buvę Vilniaus geto kaliniai, buvo suimti NKGB-MGB organų (dokumentai Nr. 56, 57).
Realizuojant antihitlerinės koalicijos valstybių susitarimą dėl nacių atsakomybės už padarytus nusikaltimus, 1944 m. rugpjūčio 13 d. buvo sudaryta Lietuvos SSR ypatingoji valstybinė komisija vokiškųjų fašistų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti, kuri Lietuvos teritorijoje kasinėjo aukų kapus, rinko liudininkų parodymus (dokumentai Nr. 41, 43, 44, 45). Komisija nustatė, kad Paneriuose buvo nužudyta daugiau 100 tūkst. žmonių. Ideologiniais sumetimais komisijos ataskaitose ir pranešimuose žydų žudymas įvardytas kaip masinės sovietinių piliečių žudynės, atskirai neišskiriant žydų genocido aukų (dokumentai Nr. 78, 79). Sovietų Sąjungoje holokausto tema nebuvo plačiai tyrinėjama, siekiant slopinti žydų savimonę. Vilniaus žydų lėšomis 1945 m. pastatytas paminklas Paneriuose nužudytiems žydams buvo nugriautas 1952 m. (dokumentai Nr. 66, 67), o jo vietoje 7-ojo deš. pradžioje pastatytas naujas paminklas su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis apie 100 tūkst. sovietinių žmonių nužudymą.
Siekiant kompromituoti užsienio lietuvių organizacijas, tarptautiniu lygiu kėlusias Lietuvos laisvės bylą, ir tarpusavyje kiršinti užsienio lietuvius ir žydus, KGB propagandiniais tikslais perduodavo Vakarams medžiagą apie lietuvius, talkinusius naciams naikinant žydus (dokumentai Nr. 98, 100).
1990 m. atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę, pradėta istorinė holokausto, kaip didžiulės Lietuvos visuomenės tragedijos, analizė ir žydų genocido aukų atminimo vietų įamžinimas. 1990 m. spalio 31 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Rugsėjo 23-čioji buvo įtraukta į Lietuvos Respublikos atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos žydų genocido diena.
Dokumentus atrinko ir pratarmę pagal panaudotą literatūrą parengė Vilma Ektytė, Nijolė Maslauskienė, Dorota Mordas.
LITERATŪRA
BUBNYS, Arūnas. Holokaustas Lietuvoje 1941–1944 m. Vilnius, 2011.
Masinės žudynės Lietuvoje 1941–1944: Dokumentų rinkinys, Vilnius, 1965, d. 2.
EIDINTAS, Alfonsas. Žydai, lietuviai ir holokaustas. Vilnius, 2002.
ATAMUKAS, Solomonas. Lietuvos žydų kelias nuo XIV a. iki XXI a. pradžios. Vilnius, 2007.
Holokausto ekspozicijos katalogas. Vilnius: Valstybinis Vilniaus Gaono Žydų muziejus, 2011.
Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą
Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.
|
Vilniaus geto policijos vyriausiasis policininkas Leonidas Ferdmanas. 1938 m. Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22859/3, l. 61-1.
|
Vilniaus geto policininkas Berkas Meščanskis. 1940 m. Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 41803/3, l. 99-3.
|
Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto pirmininko Stasio Žakevičiaus, Vilniaus miesto ir srities pagalbinės policijos vado Antano Iškausko 1941 m. liepos 5 d. pranešimas dėl Vilniaus karo lauko komendanto 1941 m. liepos 3 d. įsakymo Vilniaus žydams nešioti skiriamąjį ženklą ir nevaikščioti gatvėmis nuo 18 iki 6 val. ryto paskelbimo. Fotokopija. Dokumentas vokiečių kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4911, l. 189-17.
|
Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro Hanso Hingsto 1941 m. rugpjūčio 2 d. privalomas nutarimas Nr.1, pagal kurį visi žydai įpareigoti nešioti Dovydo žvaigždę, jiems uždrausta vaikščioti pagrindinėmis miesto gatvėmis, naudotis viešojo transporto priemonėmis. Fotokopija. Dokumentas vokiečių kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4911, l. 18-4.
|
Lietuvių saugumo policijos prie Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje Vilniaus apygardos viršininko Aleksandro Lileikio 1941 m. rugpjūčio 22 d. rašto Vilniaus kalėjimo viršininkui dėl žydų perdavimo ypatingojo būrio vado žinion nuorašas. Fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1189, l. 105-52.
|
Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro Hanso Hingsto skelbimas, kad [1941 m. rugpjūčio 31 d.] žydai šaudė į Vokietijos kareivius ir už tai buvo nubausti. Fotokopija. Dokumentas vokiečių ir lietuvių kalbomis.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 186.
|
Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio bei Vilniuje dislokuotų savisaugos batalionų nariai. 1941 m. rugpjūčio mėn., Vilniaus užmiestis. Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-17671, l. 52.
|
Vilniaus miesto policijos nuovados viršininko raporto Vilniaus miesto policijos vadui apie 1941 m. rugsėjo 19–20 d. sulaikytus asmenis, tarp jų „neturėjusius prisisegus žydams nustatytų ženklų“ ir todėl perduotus Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingajam būriui, ištrauka. Fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4911, l. 13-14.
|
Žydų šaudymas.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 208.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies 2 poskyrio vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Žydų šaudymo Paneriuose fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta: http://www.meeroverdeholocaust.nl/en-holocaust/mass-murder/mass-executions. Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuoti žydai vyrai ir vaikas prieš sušaudymą Sniatynėje, Lenkijoje (dabar Ivano Frankivsko sritis, Ukraina). 1943 m. gegužės 11 d.
|
Žydės moterys prieš sušaudymą.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-40, ap. 1, b. 190, l. 86-7.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus 1964 m. sudarytoje byloje „LSSR KGB operatyvinės grupės surinkti dokumentai apie asmenis, bendradarbiavusius su Vokietijos okupacine valdžia ar užsienio žvalgybos tarnybomis, lietuvių tautinio pogrindžio dalyvius. Dokumentai ir nuotraukos apie Panerių žudynes.“ Fotonuotraukos antroje pusėje yra įrašas rusų kalba „Šaudymo Paneriuose momentas. 1941-10-08.“
Fotonuotrauka skelbta: http://www.yadvashem.org/de/holocaust/about/final-solution-beginning/mass-murder-in-ussr.html. Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotos žydės moterys prieš egzekuciją Liepojoje, Latvijoje, 1941 m. gruodžio 15–17 d.
|
Žydų vedimas į šaudymo vietą.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-40, ap. 1, b. 190, l. 86-68.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos Tardymo skyriaus 1964 m. sudarytoje byloje „LSSR KGB operatyvinės grupės surinkti dokumentai apie asmenis, bendradarbiavusius su Vokietijos okupacine valdžia ar užsienio žvalgybos tarnybomis, lietuvių tautinio pogrindžio dalyvius. Dokumentai ir nuotraukos apie Panerių žudynes.“ Fotonuotraukos antroje pusėje yra įrašas rusų kalba „Vaikai vedami ir nešami į šaudymo vietą Paneriuose. 1941-10-08.“
Fotonuotrauka skelbta:
http://www.yadvashem.org/yv/en/exhibitions/valley/liepaja/photos_during_holocaust.asp
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuoti žydai, kurie 1941 m. gruodžio 15–17 d. buvo nužudyti į šiaurę nuo Liepojos, Latvijoje.
|
Vilniaus geto Nr. 1 policijos nuovados antrojo sekretoriaus Šmarjos Alperno pažymėjimas, išduotas 1941 m. spalio 12 d. Originalas. Dokumentas vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Šmarja Alpernas 1943 m. lapkričio mėn. naciams išdavė 26 žydus, besislapstančius Stefano Korčinskio namo rūsyje, kurie buvo suimti. Šarmaja Alpernas 1944 m. rugpjūčio 7 d. buvo suimtas Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) organų ir 1944 m. lapkričio 10 d. nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio pagal RSFSR BK 58-1a str.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 28233/3, l. 43-4.
|
„Geltonųjų darbo pažymėjimų akcija“ prie Vilniaus geto vartų Rūdininkų g. 1941 m. spalio 24 d. Nuotraukos, skelbtos A. Suckeverio knygoje „Vilniaus getas“ (1946 m., Maskva), fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1201, l. 128-1.
|
„Geltonųjų darbo pažymėjimų akcija“ Vilniaus gete 1941 m. spalio 24 d. Nuotraukos, skelbtos knygoje „Puslapiai apie Vilnių“ (1947 m., Lodzė, Lenkija), fotokopija.
Žydai, neturėję darbo pažymėjimo, buvo varomi per vartus į kiemą Rūdininkų g. 23 (pastatas neišlikęs), vėliau vežami į Panerius.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1201, l. 128-2.
|
Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams Franco Murerio skelbimas, komisaro pavedimu publikuotas laikraštyje „Naujoji Lietuva“ (1941 m. spalio 29 d., Nr. 105). Skelbimo iškarpos fotokopija. Dokumentas vokiečių, lietuvių kalbomis ir vertimas į rusų kalbą.
Skelbime žydai įpareigojami gyventi gete, iš Vilniaus gyventojų reikalaujama pranešti policijos nuovadoms apie „žydus ir pusžydžius“, buvusius už geto ribų, bei informuojama apie bausmę už žydų slėpimą.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 183.
|
Žydų konvojavimas iš geto.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 206.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Vilniaus žydų konvojavimo į Panerius fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta:
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotas žydų konvojavimas iš geto Žešuve, Lenkijoje.
|
Žydų konvojavimas iš geto.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 206.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Vilniaus žydų konvojavimo į Panerius fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta:
http://www.holocaustresearchproject.org/nazioccupation/hasag.html
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotas darbininkų iš Čenstakavos, Lenkijoje konvojavimas priverčiamiesiems darbams HASAG (Hugo Schneider Aktiengesellschaft Metallwarenfabrik) ginklų fabrike Vokietijoje.
|
Žydų konvojavimas iš geto.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b.11713/3, l. 207.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies 2 poskyrio vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta:
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuota Vokietijos ir Čekoslovakijos žydų deportacija iš geto į Kulmą Lenkijoje.
|
Žydų moterys prieš sušaudant.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 208.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies 2 poskyrio vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Žydų šaudymo Paneriuose fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta:
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuotos žydų moterys prieš sušaudant Bochnijoje, Lenkijoje.
Kitoje tos pačios svetainės vietoje
http://www.yadvashem.org/de/holocaust/about/final-solution-beginning/baltic-states.html
nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuoti vietos nacių kolaborantų surinkti žydų vaikai prieš jų nužudymą Liepojoje, Latvijoje.
|
Vilniaus geto policijos vyriausiojo policininko Leonido Ferdmano asmens ir darbo pažymėjimas, išduotas 1943 m. kovo 12 d. Originalas.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22859/3, l. 61-2.
|
Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos 1943 m. balandžio 30 d. operatyvinės suvestinės ištrauka apie 4 tūkst. nedarbingų žydų iš Švenčionių, Ašmenos, Svyrių, Eišiškių, Vilniaus, Trakų apskričių nužudymą 1943 m. balandžio 5 d. Paneriuose. Kopija. Dokumentas vokiečių kalba.
LYA, f. K-1, ap.46, b. 1290, l. 30, 32.
|
Pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus srities komiteto 1943 m. birželio 14 d. posėdžio protokolo Nr. 2 ištrauka apie Vilniaus geto komunistų organizacijos uždavinius apginkluoti geto gyventojus bei siųsti juos į sovietinių partizanų būrius. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 5323, ap. 1, b. 1, l. 9–10.
|
Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) centro komiteto (LKP (b) CK) ir Lietuvos partizaninio judėjimo štabo (LPJŠ) operatyvinės grupės vadovo Motiejaus Šumausko-Kazimiero 1943 m. spalio 2 d. laiško Nr. 10 LKP(b) CK pirmajam sekretoriui, LPJŠ viršininkui Antanui Sniečkui ištrauka apie Naručio miškuose (Vitebsko sr., Baltarusija) dislokuotų Fiodoro Markovo vadovaujamos K. Vorošilovo brigados sovietinių partizanų priešiškumą iš Vilniaus geto į brigadą atvykusiems žydams. Nuorašas.
LYA, f. 1, ap. 1, b. 53, l. 71.
|
Pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus miesto komiteto 1943 m. spalio 10 d. posėdžio protokolas Nr. 1, kuriame pateikta komiteto narės Sonios Medeisker ataskaita apie Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) veiklą, žmonių iš geto siuntimą į sovietinių partizanų būrius. Nuorašas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 5323, ap. 1, b. 1, l. 14–17.
|
SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) 4-osios valdybos 1943 m. lapkričio 9 d. specialusis pranešimas SSRS NKGB liaudies komisaro pavaduotojui B. Kobulovui apie Vilniaus geto administracijos struktūrą, geto ir policijos viršininką Jakovą Gensą, jo pavaduotoją Davidą Deslerį ir kitus asmenis, parengtas pagal informaciją, gautą iš NKGB operatyvinės grupės vadovo, sovietinių partizanų „Bičiulių“ būrio vado Jono Vildžiūno, turėjusio agentą Vilniaus geto administracijoje. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4906, l. 5-7.
|
Žydų geto moterų krata.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b.11713/3, l. 209.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies 2 poskyrio vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Patyčių iš Vilniaus m. žydų fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta: http://www.alamy.com/stock-photo-events-second-world-war-wwii-poland-german-occupation-a-polish-woman-58472312.html. Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuota moterų krata Lenkijoje.
|
Vokietijos kareiviai žydams kerpa plaukus.
Fotonuotraukos fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 209.
Fotonuotraukos fotokopija saugoma Franco Murerio, Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams, baudžiamojoje byloje. Lape, ant kurio priklijuota fotonuotrauka, yra Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) tardymo dalies 2 poskyrio vyr. tardytojo įrašas rusų kalba „Patyčių iš Vilniaus m. žydų fotonuotraukų originalai saugomi Vilniaus žydų muziejuje“.
Fotonuotrauka skelbta:
Svetainėje nurodyta, kad fotonuotraukoje užfiksuota kaip Vokietijos kareiviai kerpa žydams plaukus Lenkijoje.
|
Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) operatyvinės grupės 1944 m. vasario 26 d. specialusis pranešimas SSRS valstybės saugumo liaudies komisarui V. Merkulovui apie lietuvių pogrindžio spaudos informaciją dėl specialistų iš Vokietijos atvykimo nužudytųjų Paneriuose palaikų naikinimui. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-41, ap. 1, b. 9, l. 3.
|
Pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus miesto ir apskrities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos-Gabrio 1944 m. birželio 13 d. pažyma apie 4 sovietinių partizanų būrių sudarymą iš žmonių, pasitraukusių iš Vilniaus geto į Rūdninkų girią. Nuorašas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 10, ap. 1, b. 3, l. 4.
|
Sovietinių partizanų būrio „Mirtis fašizmui“, veikusio Vilniaus aps., 1944 m. liepos 17 d. partizanų sąrašo ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Sąraše įrašyti partizanai, atvykę į būrį iš Vilniaus geto.
LYA, f. 16, ap. 1, b. 1, l. 1-12.
|
Sovietinių partizanų būrio „Keršytojas“, veikusio Vilniaus aps., 1944 m. liepos 30 d. partizanų sąrašo ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Sąraše įrašyti partizanai, atvykę į būrį iš Vilniaus geto.
LYA, f. 13, ap. 1, b. 1, l. 2-2.
|
Sovietinių partizanų Adomo Mickevičiaus būrio, veikusio Vilniaus aps., 1944 m. liepos mėn. partizanų sąrašo ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Sąraše įrašyti partizanai, atvykę į būrį iš Vilniaus geto.
LYA, f. 8, ap. 1, b. 1, l. 3-2.
|
Abramo Bliazerio 1944 m. rugpjūčio 15 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie jo patalpinimo į getą aplinkybes ir išsigelbėjimą nuo sušaudymo 1941 m. spalio 13 d. Paneriuose. Originalas.
Abramas Bliazeris 1943 m. rugsėjo 22 d. pabėgo iš geto, buvo pagautas ir išvežtas į Panerius lavonų deginimo darbams, iš kur 1944 m. balandžio 15 d. su grupe kitų „lavonų degintojų“ pabėgo.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4911, l. 6-1, 6-2, 6-3, 6-4.
|
Marijonos Meškauskienės 1944 m. rugsėjo 2 d. liudijimo apklausos ištrauka apie tai, kaip buvusi Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto, pogrindinės Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narė Marcelė Kubiliūtė padėjo iš Kauno geto pabėgusią Ireną Veis (Veisaitę) perduoti vaikų namų vedėjui, gydytojui Izidoriui Rudaičiui. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38353/3, l. 94, 100, 101
|
Buvusio Vilniaus geto kalinio, sovietinių partizanų būrio „Keršytojas“, veikusio Vilniaus aps., partizano Šliomo Branto 1944 m. rugsėjo 6 d. apdovanojimo SSRS I laipsnio Tėvynės karo partizano medaliu už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, pasirašytas būrio vado Juozo Simanavičiaus. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 13, ap. 1, b. 8, l. 5, 5 atv.
|
Sovietinių partizanų būrio „Už pergalę“, sudaryto iš buvusių Vilniaus geto kalinių ir veikusio Vilniaus aps., istorija, parašyta būrio vado Abraomo Šabrinskio. 1944 m. rugsėjo 29 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 11, ap. 1, b. 1, l. 13–17.
|
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1944 m. spalio 11 d. nuosprendis sušaudyti Vilniaus geto policijoje tarnavusį Berką Meščanskį. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, a. b. 41803/3, l. 21.
|
SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1944 m. spalio 11 d. nuosprendis Povilui Mikalauskui. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Povilas Mikalauskas karo metais dirbo pirotechniku vokiečių karinės amunicijos sandėliuose Burbiškėse, kur dirbo kaliniai žydai. P. Mikalauskas su sargybiniais sulaikė Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) narį Tiktiną, bandžiusį pavogti ginklus iš vagonų ir vėliau sušaudytą gestapininkų. 1943 m. rudenį gestapui nurodžius, P. Mikalauskas padėjo sprogmenis trijuose Vilniaus geto namuose M. Strašūno ir Ašmenos g.; sprogimo metu žuvo žydai, besislapstantys nuo vežimo į lagerius Estijoje, ir naciams pasipriešinę Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) nariai. 1945 m. sausio 22 d. P. Mikalauskui įvykdytas mirties nuosprendis.
LYA, f. K-1, ap. 58, s. b. 38492/3, l. 13.
|
Vilniaus aps. Riešės vls. Pikutiškių k. gyventojo Juzefo Stankevičiaus 1944 m. lapkričio 5 d. liudytojo apklausos protokolas apie Berko Libermano šeimą, kuri nuo 1943 m. slėpėsi jo namuose. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 27508/3, l. 25–26.
|
Lietuvos SSR ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti aktas apie masines žmonių naikinimo akcijas Paneriuose. [1944 m.] Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f.K-1-58-20037/3, t.3, l. 210–218.
|
Sovietinių partizanų būrio „Kova“, veikusio Vilniaus aps., partizanų sąrašo ištrauka. 1944 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Sąraše įrašyti partizanai, atvykę į būrį iš Vilniaus geto.
LYA, f. 10, ap. 1, b. 1, l. 33 atv.–34.
|
Lietuvos SSR ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti daryta nuotrauka, fiksuojanti aukų atkasimą ir tyrimą Paneriuose 1944 m.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24975/3, l. 196.
|
Lietuvos SSR ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti daryta nuotrauka, fiksuojanti aukų atkasimą ir tyrimą Paneriuose 1944 m.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24975/3, l. 198.
|
Masinių žudynių vietos Paneriuose 1941–1944 m. planas, sudarytas 1944 m. Fotokopija.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4911, l. 14-8.
|
Skiriamieji ženklų, kuriuos žydai turėjo nešioti įsakius naciams. [1941–1944 m.] Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap.58, b. 11713/3, l. 210.
|
Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaras Hansas Hingstas. [1941–1944 m.]. Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap.46, b. 1263, l. 146-6.
|
Buvusio 1-ojo savisaugos bataliono nario, Bezdonių lagerio sargybos viršininko Boriso Baltučio 1945 m. sausio 9 d. apklausos protokolo ištrauka apie 300 kalinių sušaudymą 1943 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba
Borisas Baltutis SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos 1945 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal RSFSR BK 58-1b str. nuteistas sušaudyti.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 46348/3, l. 320–322.
|
Vilniaus miesto ir srities piliečių komiteto pirmininko Stasio Žakevičiaus kalbos, pasakytos 1941 m. birželio 28 d. per radiją, tekstas. 1945 m. sausio 20 d. vertimas į rusų kalbą.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 38353/3, l. 129a-1, 129a-2.
|
Ettos Valk 1945 m. sausio 31 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie jos vyro Leizerio ir kito žydo, pabėgusių iš Vilniaus geto, sušaudymą 1943 m. gruodžio 15 d. Juzefo Subatkovskio daržinėje Vilniaus aps. Riešės vls. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 27950/3, l. 19, 20.
|
Buvusio Vilniaus miesto savivaldybės referento žydų reikalams Petro Burago 1945 m. balandžio 4 d. tardymo protokolo ištrauka apie Vilniaus geto organizavimą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Petras Buragas 1941–1943 m. ėjo referento žydų reikalams pareigas Vilniaus miesto savivaldybėje, buvo atsakingas už geto kalinių materialinį buitinį aprūpinimą, geto administracijos priežiūrą vykdant nacių įsakymus, nacių pavedimu nuo 1942 m. vasaros naikino į getą siunčiamą korespondenciją. P. Buragas už atsisakymą tarnauti SS lietuvių legione 1943 m. išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. nuteistas pagal RSFSR BK 58-1a str. 10 metų pataisos darbų lagerio.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. P-18777, l. 11, 13–14.
|
Buvusio Vilniaus geležinkelio stoties policininko Kosto Alkausko 1945 m. gegužės 4 d. apklausos protokolo ištrauka apie 24 žydų sušaudymą 1941 m. liepos mėn. Burbiškėse (netoli Vilniaus) neva už pasikėsinimą į vokiečių karininką. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Kostas Alkauskas SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) kariuomenės Karo tribunolo 1945 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal RSFSR BK 58-1a str. su SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako sankcija nuteistas 15 metų katorgos darbų su turto konfiskavimu.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22154/3, l. 21, 21 atv.
|
Sovietinės okupacinės kariuomenės grupės Vokietijoje suimto Reicho saugumo policijos ir saugumo tarnybos operatyvinio būrio EK-9 nario Vilhelmo Mooro 1945 m. spalio 21 d. tardymo protokolo ištrauka apie tai, kaip 1941 m. liepos pabaigoje Vilniuje EK-9 būrio vadas Filbertas pranešė SS ir policijos vado Heinricho Himlerio nurodymą fiziškai sunaikinti žydus nacių okupuotose Rusijos teritorijose. Fotokopija. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1200, l. 1-2, 1-3.
|
Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo 1946 m. nuosprendžio 7 karo nusikaltėliams, tarp jų SS ir policijos vadui okupuotame Rytų krašte (Ostlande) Fridrichui Jekelnui, ištrauka. Spaudinys. Rusų kalba.
Fridrichas Jekelnas per pavaldžias SS, SD, gestapo, policijos struktūras vykdė Vokietijos reichskanclerio Adolfo Hitlerio bei SS ir policijos vado Heinricho Himlerio nurodymus dėl žmonių žudymo Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Jo parodymais, buvo nužudyti 550 tūkst. Pabaltijo ir Baltarusijos žydų bei 88 tūkst. žydų, atvežtų iš kitų nacių okupuotų Europos šalių. F. Jekelnas kartu su kitais teisiamaisiais nuteistas mirties bausme ir viešai pakartas Rygoje 1946 m. vasario 3 d.
LYA, f. K-1, ap. 58, a. b.796/3, l. 118-5 (l. 173–177).
|
Leidinio „Teismo procesas vokiečių fašistų piktadarybių Latvijos, Lietuvos, Estijos TSR teritorijoje byloje“ viršelis (1946 m., Ryga). Spaudinys. Rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, a. b.796/3, l. 118-5.
|
Buvęs Vilniaus geto kalinys Samuilas Šapiro. Fotonuotrauka, 1946 m. padaryta Lietuvos SSR valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) vidaus kalėjime Vilniuje.
Samuilas Šapiro nuo 1943 m. rugpjūčio mėn. iki 1944 m. rugpjūčio mėn. kovojo sovietinių partizanų A. Suvorovo brigados būryje, veikusiame Baltarusijoje. 1946 m. sausio 6 d. suimtas Lietuvos SSR NKGB netoli Vilniaus, bandant nelegaliai su žydų grupe išvykti į Lenkiją. 1946 m. birželio 13 d. baudžiamoji byla nutraukta dėl. S. Šapiro ligos.
LYA, f. K-1, ap. 58, KAB P-10361, l. 11 atv.
|
Buvęs Vilniaus geto darbo biržos raštininkas ir darbo jėgos komplektuotojas 1943 m. kovo–rugsėjo mėn. Jefimas Mincas. [1946 m.] Fotonuotrauka.
Jefimas Mincas komplektavo žydų darbo brigadas priverstiniams darbams. 1946 m. sausio mėn. išdavė fiktyvius komandiruotės į Gardiną pažymėjimus asmenims, bandžiusiems nelegaliai į užsienį išvežti 80 žydų. Ypatingojo pasitarimo prie SSRS valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1950 m. rugsėjo 23 d. nutarimu pagal RSFSR BK 58-1a str. nubaustas 10 metų pataisos darbų lagerio. 1955 m. paleistas iš Karagandos pataisos darbų lagerio Kazachijos SSR.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 43991/3, l. 422-66.
|
Vilniaus gyventojas Vladislavas Maleckis. [Ne vėliau kaip 1947 m.]. Fotonuotrauka.
Vladislavas Maleckis 1943 m. vasarą gestapui pranešė apie Vilniuje, Šv. Ignoto ir M. Strašūno gatvėse pasislėpusius žydus. V. Maleckis suimtas 1947 m. gegužės 26 d. Valstybės saugumo ministerijos (MGB) 29-osios geležinkelio brigados 3-čiojo skyriaus, 1949 m. mirė atlikdamas bausmę lageryje Stepnoj, Karagandos r., Kazachijos SSR.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 13772/3, l. 53-3.
|
Buvęs Reicho Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutantas ir referentas žydų reikalams Francas Mureris. [Ne anksčiau kaip 1947 m.] Fotonuotrauka.
Francas Mureris suimtas 1947 m. Vokietijoje, Didžiosios Britanijos okupacinėje zonoje, kaip karo nusikaltėlis, 1948 m. perduotas SSRS atstovams Austrijoje, po to – Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) žinion.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11713/3, l. 7.
|
Valstybės saugumo ministerijos (MGB) 29-osios geležinkelio brigados 3-čiojo skyriaus 1948 m. sausio 19 d. kaltinamosios išvados Vladislavui Maleckiui ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 13772/3, l. 50, 51.
|
Šliomos Kovarskio 1948 m. birželio 11 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie tai, kaip Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutantas ir referentas žydų reikalams Francas Mureris prie Vilniaus geto vartų tikrino geto kalinius, 1942 m. už kilogramą žirnių suėmė Liubą Levicką ir Michailą Stupelį, kurie buvo sušaudyti Paneriuose. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-40, ap. 1, b. 109, l. 114-115.
|
Solomono Garbelio 1948 m. birželio 30 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutanto ir referento žydų reikalams Franco Murerio veiklą Vilniaus gete, pagyvenusių vyrų, „išvežtų į sanatoriją Antakalnio g.“, sušaudymą, likusių be tėvų geto vaikų nužudymą 1942 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-40, ap. 1, b. 109, l. 136–139.
|
Aleksandro Rindziunskio 1948 m. liepos 18 d. liudijimas apie Vilniaus getą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-40, ap.1, b. 109, l. 154–165.
|
Matvejaus Šalio 1948 m. rugpjūčio 12 d. liudytojo apklausos protokolas apie tai, kaip Vilniaus miesto policijos 5-osios nuovados policininkai patalpino jį į getą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 11133/3, t.1, l. 91, 92.
|
SSRS vidaus reikalų ministerijos (MVD) kariuomenės Karo tribunolo 1948 m. rugsėjo 25 d. nuosprendis, kuriuo Austrijos pilietis, buvęs Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutantas ir referentas žydų reikalams Francas Mureris nuteistas pagal SSRS Aukščiausiosios Tarybos (SSRS AT) prezidiumo 1943 m. balandžio 19 d. įsako 1 str. ir SSRS AT prezidiumo 1947 m. gegužės 26 d. įsaką „Dėl mirties bausmės panaikinimo“ 25 metams pataisos darbų lagerio. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Rytų krašto (Ostlando) Lietuvos generalinės srities Vilniaus miesto apygardos komisaro adjutantas ir referentas žydų reikalams Francas Mureris 1941 m. rugsėjo mėn. organizavo Vilniaus getą, tyčiojosi ir mušė geto gyventojus už nacių nustatytų taisyklių pažeidimus. Jam vadovaujant, išvežta ir Paneriuose sušaudyta daugiau kaip 5 tūkst. geto gyventojų.
LYA, f. K-1, ap. 58, s. b. 11713/3, l. 41-42.
|
Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) 1949 m. balandžio 15 d. pažyma apie žydų bendruomenės iniciatyva ir lėšomis pastatytą paminklą Paneriuose masinių žydų žudynių aukoms atminti (projekto autorius Michailas Kleinas). Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap.10, b. 30, l. 221.
|
Paminklas Paneriuose masinių žydų žudynių aukoms atminti. 1949 m. Fotonuotrauka.
LYA, f. K-1, ap. 10, b. 30, l. 223.
|
Jono Goncerausko 1950 m. gegužės 19 d. tardymo protokolo ištrauka apie 1941 m. vasaros pabaigoje Vilniaus policijos 6-osios nuovados teritorijoje vykdytus masinius žydų areštus ir konvojavimą į getą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Jonas Goncerauskas nuo 1941 m. tarnavo Vilniaus miesto policijos 6-osios nuovados, nuo 1943 m. – 4-osios nuovados viršininku, 1943 m. buvo atsakingas už pagrindinių geto vartų apsaugą, saugojusią sušaudytų žydų turtą.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 18162/3, l. 24, 27, 28.
|
Buvusio Vilniaus geto komunistų organizacijos sekretoriaus, pogrindinės Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus komiteto nario Boriso Šeršnevskio atsiminimai apie Vilniaus geto komunistų veiklą 1941–1943 m., Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) įkūrimą, FPO ryšius su Vilniaus komunistiniu pogrindžiu ir sovietiniais partizanais. 1950 m. rugsėjo 23 d. Originalas.
LYA, f. 3377, ap. 3377, b. 1122, l. 7–12.
|
Buvusio Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio (Sonderkommando) nario 1941–1943 m. Stasio Livčino 1951 m. liepos 19 d. apklausos protokolas apie suimtųjų konvojavimą iš Lukiškių kalėjimo į Panerius ir jų sušaudymą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 36138/3, l. 41–48.
|
Buvęs Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio (Sonderkommando) narys 1941–1943 m. Stasys Livčinas. Fotonuotrauka, 1951 m. padaryta Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje.
Stasys Livčinas už suimtų asmenų konvojavimą, masinio šaudymo vietų apsaugą ir žmonių šaudymą Paneriuose Pabaltijo karinės apygardos Karo tribunolo nuosprendžiu sušaudytas 1951 m.
LYA, f. K-1, ap.58, a.b. 36138/3, l. 59-1.
|
Boriso Šeršnevskio 1952 m. spalio 7 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie Vilniaus geto komunistų, Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) narių ryšius su Jano Pševalskio vadovaujama lenkų antinacinio pasipriešinimo organizacija „Aktyvios kovos sąjunga“ bei pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus miesto komiteto įkūrimą. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 2073/3, l. 147, 147 ap.
|
Buvusio 2-ojo savisaugos policijos bataliono nario Prano Norkaus 1953 m. gruodžio 18 d. tardymo protokolo ištrauka apie žydų areštus, perkėlimą į getą, konvojavimą iš geto į Vilniaus Lukiškių kalėjimą ir iš kalėjimo į Panerių mišką 1941 m. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 24975/3, l. 34, 35.
|
Valstybės saugumo komiteto prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos (KGB) 1954 m. sausio 18 d. išvados apie buvusio Vilniaus geto vyriausiojo policininko Leonido Ferdmano baudžiamąją bylą ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Leonidas Ferdmanas buvo suimtas 1944 m. rugpjūčio 18 d. SSRS valstybės saugumo liaudies komisariato (NKGB) Lietuvos geležinkelių transporto skyriaus. SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos 1944 m. gruodžio 6 d. nutartimi mirties bausmė pakeista 20 metų katorgos darbų. 1956 m. L. Ferdman paleistas iš Vorkutos pataisos darbų lagerio Komijos ASSR panaikinant teistumą.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 22859/3, l. 92, 93, 95.
|
Valstybės saugumo komiteto prie LSSR Ministrų Tarybos (KGB) Tardymo skyriaus 1955 m. rugsėjo 30 d. išvadų apie baudžiamąją bylą ištrauka apie tai, kaip Vilniaus psichiatrijos ligoninės sukilėlių būrio nariai 1941 m. birželio pabaigoje suiminėjo žydus, gyvenusius Vilniuje, Vokiečių g. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 58, b. 10001/3, l. 274.
|
Šlioma Kovarskis su sūnumi. 1956 m. Fotonuotrauka.
Šlioma Kovarskis 1943 m. pabėgo iš Vilniaus geto kanalizacijos trasomis kartu su 50 kalinių grupe ir nuo 1943 m. rugsėjo 26 d. kovojo sovietinių partizanų būryje „Už pergalę“, veikusiame Vilniaus aps.
LYA, f. L-3, ap. 1, b. 3928, l. 1.
|
Buvusio Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) narės Rozos Šeršnevskajos apdovanojimo po žūties SSRS I laipsnio Tėvynės karo partizano medaliu už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, 1957 m. spalio 28 d. pasirašytas buvusio Vilniaus geto komunistų organizacijos komiteto narės Chienos Borovskajos-Kaplinskajos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Roza Šeršnevskaja, FPO kovinio penketo vadovė, žuvo FPO grupei 1943 m. liepos 24 d. vykstant iš Vilniaus geto į sovietinių partizanų bazę Naručio miškuose (Vitebsko sr., Baltarusija) ir prie Lavoriškių patekus į pasalą.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 31, l. 1.
|
Lietuvos SSR ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti sudaryto leidinio „Pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ viršelis (Vilnius, 1957 m.). Spaudinys. Rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1263, l. 105-2.
|
Lietuvos SSR ypatingosios valstybinės komisijos vokiškųjų fašistinių grobikų bei jų bendrininkų piktadarybėms nustatyti ir ištirti sudaryto leidinio „Pranešimas apie hitlerinių grobikų nusikaltimus Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje“ (Vilnius, 1957 m.) ištrauka apie masines žmonių žudynes Paneriuose. Spaudinys. Rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1263, l. 105-2-6, 105-2-7, 105-2-8.
|
Solomonas Garbelis su dukra. 1957 m. Fotonuotrauka.
Solomonas (Saliamonas) Garbelis 1942 m. įstojo į Vilniaus geto komunistų organizaciją, jos pavedimu dirbo geto policijoje, 1943 m. rugpjūčio mėn. pabėgo iš geto ir kovojo sovietinių partizanų būryje Rūdninkų girioje.
LYA, f. L-3, ap. 1, b. 9511, l 1.
|
Buvusios pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Vilniaus miesto komiteto narės, Lietuvos Lenino komunistinės jaunimo sąjungos Vilniaus miesto komiteto sekretorės Sonios Madeisker 1958 m. charakteristika, pasirašyta buvusio pogrindinio LKP(b) Vilniaus miesto ir srities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos, komiteto narių Chienos Borovskajos ir Boriso Šeršnevskio. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Sonia Madeisker užmezgė ryšius tarp Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) ir sovietinių partizanų, 1943 m. rugsėjo 23 d. padėjo Vilniaus geto gyventojams pabėgti iš geto į Rūdninkų girią pas partizanus.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 18, l. 1, 1 a. p.
|
Buvusio Lietuvos išlaisvinimo sąjungos vadovo, pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Vilniaus miesto komiteto sekretoriaus Juozo Vito-Valūno Tarybų Sąjungos didvyrio vardui gauti po žūties už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, 1958 m. pasirašytas buvusio pogrindinio LKP(b) Vilniaus miesto ir srities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Juozas Vitas-Valūnas 1943 m. gegužę suvienijo Lietuvos išlaisvinimo sąjungą, Vilniaus geto Jungtinę partizanų organizaciją (FPO), Lenkų patriotų sąjungą ir LKP(b) Vilniaus miesto organizaciją bendram antinaciniam pasipriešinimui.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 8, l. 1, 1 a. p.
|
Aleksandras Rindziunskis. 1958 m. Fotonuotrauka.
Aleksandras Rindziunskis, Vilniaus geto komunistų organizacijos narys, nuo 1943 m. rugsėjo kovojo sovietinių partizanų „Keršytojo“ būryje, veikusiame Vilniaus aps., vėliau dirbo Žydų muziejuje Vilniuje.
LYA, f. L-3, ap. 1, b. 18936, l. 1.
|
Lietuvos SSR prokuroro 1960 m. lapkričio 16 d. nutarimo dėl Henriko Šapiro baudžiamosios bylos ištrauka. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
Henrikas Šapiro buvo Vilniaus geto policijos agentu, Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) nariu. Jis pranešė policijai apie FPO vadovą Iciką Vitenbergą, 1943 m. liepos mėn. kartu su policija bandė jį suimti. 1943 m. rugpjūčio mėn. vadovavo 12 policininkų grupei, kuri gaudė geto gyventojus, besislapstančius nuo išvežimo į lagerius. Klogos lageryje Estijoje buvo bloko vyriausiuoju, sudarė sąrašus asmenų, vežamų į kitus lagerius. 1944 m. spalio 14 d. buvo suimtas Raudonosios armijos 63-osios gvardijos šaulių divizijos štabo Kontržvalgybos skyriaus „Smerš“. SSRS Aukščiausiojo Teismo Karinės kolegijos 1945 m. gegužės 30 d. nutartimi mirties bausmė jam pakeista 20 metų katorgos darbų.
LYA, f. K-1, ap.58, b. 45647/3, l. 145, 146.
|
Pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus miesto komiteto narė Sonia Madeisker. Be datos. Fotonuotrauka, publikuota žurnale „Komunistas“ (1964 m., Nr. 3).
Sonia Madeisker užmezgė ryšius tarp Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) ir sovietinių partizanų, 1943 m. rugsėjo 23 d. padėjo Vilniaus geto gyventojams pabėgti iš geto į Rūdninkų girią pas partizanus.
LYA, f. 3377, ap. 34, b. 128, l 1.
|
Sulamif Žabinskaja. Be datos. Fotonuotrauka.
Sulamif Žabinskaja su šeima 1941 m. rugsėjo mėn. buvo patalpinta į Vilniaus getą. Tėvai ir brolis gete žuvo 1943 m. S. Žabinskaja (tuo metu Šreiber) 1943 m. rugsėjo mėn. buvo išvežta į koncentracijos stovyklą Latvijoje, vėliau – Štuthofe.
LYA, f. K-1, ap. 60, b. 2136, l. 2.
|
Cylės Dogin 1969 m. liepos 4 d. liudijimas apie Vilniaus getą. Originalas.
Cylė Dogin buvo Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) narė, 1943 m. rugsėjo 11 d. su 30 žmonių grupe pabėgo iš geto į sovietinių partizanų bazę Naručio miškuose (Vitebsko sr., Baltarusija).
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4912, l. 266–269.
|
Ignaco Dogino 1969 m. liepos 4 d. liudijimas apie Vilniaus getą. Originalas.
Ignacas Doginas buvo suimtas besislapstantis po Vilniaus geto likvidavimo, išvežtas darbams į Panerius lavonų atkasimui ir deginimui, ten atpažino nužudytus motiną ir seserį su vaikais. 1944 m. pavasarį kartu su 11 kitų kalinių pabėgo pas sovietinius partizanus.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4912, l. 259–261.
|
Buvusio Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus ypatingojo būrio (Sonderkommando) nario Stasio Zalepūgos 1969 m. lapkričio 27 d. liudytojo apklausos protokolo ištrauka apie žydų šaudymą Paneriuose 1941 m. rudenį. Originalas.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4914, l. 63, 65, 66, 67, 68.
|
Sulamif Žabinskajos 1972 m. spalio 20 d. liudytojo apklausos apie Vilniaus geto administratoriaus Franco Murerio veiklą, dvylikametės našlaitės Julijos Glezer, neturėjusios geltonojo darbo pažymėjimo, nužudymą 1941 m. spalio 24 d., protokolas. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1201, l. 17–21.
|
Lietuvos išlaisvinimo sąjungos vadovas, pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Vilniaus miesto komiteto sekretorius Juozas Vitas-Valūnas. [Ne vėliau kaip 1941 m.] Fotonuotrauka, publikuota žurnale „Komunistas“ (1973 m., Nr. 12).
Juozas Vitas-Valūnas 1943 m. gegužę suvienijo Lietuvos išlaisvinimo sąjungą, Vilniaus geto Jungtinę partizanų organizaciją (FPO), Lenkų patriotų sąjungą ir LKP(b) Vilniaus miesto organizaciją bendram antinaciniam pasipriešinimui.
LYA, f. 77, ap. 28, b. 12618, l. 17.
|
Buvusio Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio (Sonderkommando) viršilos Andriaus Tumo 1977 m. balandžio 28 d. liudytojo apklausos protokolas apie žmonių šaudymą Paneriuose 1941–1943 m. Originalas.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 1204, l. 29–34.
|
Buvusio Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio (Sonderkommando) nario Vinco Sausaičio 1977 m. rugpjūčio 2 d. įtariamojo apklausos protokolo ištrauka. Originalas.
LYA, f.K-1, ap.58, b. 47746/3, t.2, l. 236, 237, 237 ap., 238.
|
Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) vadovas Icikas Vitenbergas. Be datos. Fotonuotrauka, publikuota žurnale „Komunistas“ (1977 m. , Nr. 1).
LYA, f. 3377, ap. 53, b. 132, l. 1.
|
Buvęs Saugumo policijos ir saugumo tarnybos vado Lietuvos generalinėje srityje įstaigos Vilniaus skyriaus Vilniaus miesto ypatingojo būrio (Sonderkommando) narys Vincas Sausaitis, suimtas 1978 m. Fotonuotrauka, daryta Valstybės saugumo komiteto (KGB) prie Lietuvos SSR Ministrų Tarybos tardymo izoliatoriuje.
Vincas Sausaitis Lietuvos SSR Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų kolegijos 1978 m. vasario 16 d. nuosprendžiu už suimtųjų varymą į masinio naikinimo vietą Panerių miške, dalyvavimą šaudant žmones Paneriuose, Naujojoje Vilnioje, pagal nusikaltimą, numatytą LSSR BK 62 str. 1 d., sušaudytas. Nuosprendis įvykdytas Minske.
LYA, f. K-1, ap. 58, KAB 47746/3, l. 97-3.
|
Lenkų antinacinio pasipriešinimo organizacijos „Aktyvios kovos sąjunga“ vadovas Janas Pševalskis. Be datos. Fotonuotrauka, publikuota žurnale „Komunistas“ (1981 m., Nr. 11).
LYA, f. 3377, ap. 56, b. 61, l 1.
|
Chaimo Zaidelsono ir Rachilės Margolis atsiminimų „Antifašistinė pasipriešinimo organizacija Vilniaus gete vokiečių fašistų okupacijos metais (1941 m. rugsėjis – 1943 m. rugsėjis)“ ištraukos apie Vilniaus geto komunistų organizacijos, Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) sudarymą ir veiklą. 1982 m. Originalas.
LYA, f. 3377, ap. 56, b. 255, l. 1–8, 17–18.
|
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 2-osios valdybos 3-čiojo skyriaus 1984 m. agentūrinės-operatyvinės veiklos ataskaitos ištraukos apie informacijos, susijusios su asmenų veikla Antrojo pasaulinio karo metais, platinimą, siekiant sukiršinti užsienio lietuvius ir atitraukti juos nuo antisovietinės veiklos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-41, ap. 1, b. 782, l. 1, 5, 6, 7, 42.
|
Sovietinio partizaninio judėjimo Lietuvoje dalyviai. Iš kairės: 1. Buvęs Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) Vilniaus miesto ir srities komiteto sekretorius Marijonas Miceika, 2. Buvęs Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) skyriaus vadas, sovietinių partizanų būrio „Už pergalę“ partizanas Samuelis Kaplinskis, 3. Buvęs partizanas S. Brancovskis. Fotonuotrauka, publikuota laikraštyje „Vakarinės naujienos“, 1986 m. birželio 21 d.
LYA, f. 11, ap. 1, b. 30, l. 13.
|
Lietuvos SSR valstybės saugumo komiteto (KGB) 1-ojo skyriaus 1987 m. birželio 12 d. pranešimas Lietuvos SSR KGB 2-ajai valdybai ir Tardymo skyriui apie JAV teisingumo ministerijos siekius gauti informaciją apie nacių nusikaltėlius, karo nusikaltėlių teismo procesų ir publikacijų apie juos „naudingą poveikį vietinei ir užsienio visuomenei“. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. K-35, ap. 2, b. 236, l. 166–167.
|
Buvusio Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) vadovo, pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Vilniaus miesto komiteto pirmojo sekretoriaus Iciko Vitenbergo apdovanojimo po žūties SSRS Lenino ordinu už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, pasirašytas buvusio pogrindinio LKP(b) Vilniaus miesto ir apskrities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos. Be datos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 9, l. 1, 1 atv.
|
Buvusio pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP(b)) Vilniaus miesto komiteto nario Makaro Korablikovo apdovanojimo SSRS I laipsnio Tėvynės karo ordinu už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, pasirašytas buvusio pogrindinio LKP(b) Vilniaus miesto ir apskrities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos. Be datos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 12, l. 1, 1 atv.
|
Buvusio lenkų antinacinio pasipriešinimo organizacijos „Aktyvios kovos sąjunga“ vadovo, pogrindinio Lietuvos komunistų partijos (bolševikų) (LKP (b)) Vilniaus miesto komiteto nario Jano Pševalskio pristatymo Tarybų Sąjungos didvyrio vardui gauti po žūties už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas, pasirašytas buvusio pogrindinio LKP(b) Vilniaus miesto ir apskrities komiteto sekretoriaus Marijono Miceikos. Be datos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 15408, ap. 1, b. 27, l. 29, 29 atv.
|
Buvusio Vilniaus geto Jungtinės partizanų organizacijos (FPO) skyriaus vado, sovietinių partizanų būrio „Už pergalę“, veikusio Vilniaus aps., partizano Samuelio (Samuilo) Kaplinskio apdovanojimo SSRS Raudonosios žvaigždės ordinu už dalyvavimą sovietiniame partizaniniame judėjime Lietuvoje lapas ir jo autobiografija. Be datos. Originalas. Dokumentas rusų kalba.
LYA, f. 11, ap. 1, b. 30, l. 7, 11, 11 atv.
|
Buvęs Vilniaus miesto kalėjimo komendantas, nuo 1942 m. birželio – SS ypatingojo būrio vadas ir žudynių Paneriuose organizatorius bei vykdytojas Martinas Veisas. Be datos. Fotonuotrauka.
Martinas Veisas 1950 m. Vakarų Vokietijoje nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
LYA, f. K-1, ap. 46, b. 4914, l. 256-155.
.png)
.jpg){kind=small}
.png)
.png)
