Paroda parengta žymaus Lietuvos pašto ženklų kolekcininko, Lietuvos filatelistų sąjungos (LFS) Kauno skyriaus pirmininko Edmundo Liesio rinkinio pagrindu.
Kaip žinome, pirmieji Nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai buvo išleisti Vilniuje 1918 metų gruodžio 27-30(31) dienomis. Dėl nedidelio jų tiražo ženklai greitai baigėsi ir iškilo poreikis tęsti jų spausdinimą. Kadangi 1919 metų sausio pirmosiomis dienomis Vilnius buvo užimtas priešiškos kariuomenės, Vilniuje tęsti pašto ženklų spausdinimą nebebuvo galimybių. Pašto ženklų spausdinimo darbus teko tęsti Kaune. Dėl šios priežasties pirmieji Kaune išspausdinti pašto ženklai gavo atitinkamai Kauno pirmosios, Kauno antrosios ir Kauno trečiosios laidos pavadinimus.
Kauno pirmoji laida. Kadangi Kaune tuo metu nebuvo tinkamų spaudos įrengimų, teko vėl, panašiai kaip ir pirmųjų Vilniaus laidų atveju, pašto ženklų klišes parengti iš paprasto spaustuvinio šrifto. Tad tiek Vilniaus laidų, tiek ir Kauno laidų ženklai savo išvaizda yra iš pirmo žvilgsnio panašūs. Kaip ir Vilniaus laidos, visos trys Kauno laidos buvo atspausdintos ant gelsvo, laikraštinio popieriaus. Popierius – be klijų ir vandens žymių. Tekstas atspausdintas paprastu knyginiu šriftu. Ženklo rėmelį sudaro ovaliniai rutuliukai (į aukštį - 9, į plotį - 6). Perforavimas - 111/2. Ženklų išdėstymas lape - 5x4. Lapų kraštai neperforuoti. Kauno pirmosios laidos buvo išspausdinti keturių verčių (nominalų) ženklai: 10, 15, 20 ir 30 skatikų.
Paplitusi nuomonė, kad visos trys Kauno laidos buvo spausdinamos Valstybės spaustuvėje, kuri tuo metu buvo Laisvės al. (tuometinė Kaizerio Vilhelmo gatvė) Nr. 60. Šią nuomonę tarytum patvirtina ir parodoje demonstruojamas vokas, adresuotas P. Pulaičiui į Valstybės spaustuvę, kurios adresas ant voko nurodytas Kaizerio Vilhelmo gatvė Nr. 60. Tačiau galutinis atsakymas į šį klausimą dar laukia savo tyrinėtojų.
Kauno pirmoji laida buvo atspausdinta 1919 metų sausio 29 dieną. Jos tiražai nurodomi tokie: 10 skatikų vertės – 20 000 vienetų; 15 skatikų vertės – 20 000 vienetų; 20 skatikų vertės – 19 800 vienetų ir 30 skatikų vertės – 19 800 vienetų.
Kauno antroji laida. Kauno antroji laida pradėta spausdinti Kaune, Valstybinėje spaustuvėje,  1919 m. vasario mėn. 18 dieną (pirmas spausdinimas). Spausdinti 10 skatikų, 15 skatikų, 20 skatikų, 30 skatikų, 40 skatikų ir 50 skatikų verčių ženklai. Jos tiražai nurodomi tokie: 10 skatikų vertės – 30 000 vienetų; 15 skatikų vertės – 30 000 vienetų; 20 skatikų vertės – 30 120 vienetų; 30 skatikų vertės – 30 000 vienetų; 40 skatikų vertės – 30 000 vienetų ir 50 skatikų vertės – 30 000 vienetų. 60 skatikų vertės ženklas įprastai priskiriamas Kauno antrajai laidai, tačiau iš tikrųjų jis buvo spausdinamas kartu su Kauno trečiąja laida 1919 m. kovo 3 dieną. Jo tiražas – 48 540 vienetai.
Kauno trečioji laida. Kauno trečioji laida pradėta spausdinti Kaune 1919 m. kovo mėn. 1 dieną (pirmas spausdinimas). Spausdinti 10 skatikų, 15 skatikų ir 20 skatikų verčių ženklai.     Jos tiražai nurodomi tokie: 10 skatikų vertės – 58 540 vienetų; 15 skatikų vertės – 58 540 vienetų; 20 skatikų vertės – 58 540 vienetų; 30 skatikų  vertės – 48 540 vienetų; 40 skatikų vertės – 48 540 vienetų; 50 skatikų vertės – 48 540 vienetų ir 60 skatikų vertės – 48 540 vienetų.
Kauno trečiosios laidos antrojo spausdinimo ženklai atspausdinti 1919 m. kovo 3 dieną. Skirtingai nuo ankstesnių Kauno laidų, Kauno trečiosios laidos visų nominalų ženklai buvo spausdinami viename didelio formato lape. Lapai sudaryti iš aštuonių atskirų verčių po 20 kiekvienos vertės ženklų. Kartu su šiuo lapu buvo atspausdinti 60 skatikų vertės antros laidos ženklai. Rėmelio išmatavimai skiriasi nuo pirmo spausdinimo. Kauno trečiosios laidos ženkluose randama įvairių spausdinimo klaidų ir netikslumų. Sutinkami falsifikatai.
Taip pat parodoje demonstruojamos pirmųjų Nepriklausomos Lietuvos pašto valdininkų Lietuvos Respublikos piliečių vidaus pasų kortelės, saugomos Kauno regioniniame valstybės archyve, bei to meto Kauno miesto vaizdai iš privačių rinkinių.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 29 dienos.