Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba - Parodos

Po 1564–1566 metų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracijos ir teismų reformos sudarius pavietus bei sukūrus naujus teismus, dokumentus pradėta kaupti ir saugoti pavietų centruose. Pagal 1588 m. III Lietuvos Statuto reikalavimus teismo dokumentai turėjo būti sudėti į dėžes ir užrakinti trimis užraktais: teisėjo, pateisėjo ir raštininko, užantspauduoti jų antspaudais ir saugomi mūriniame name.

Iš tais laikais archyvui pastatytų namų vienintelis ir seniausias yra išlikęs Panevėžyje. Virš jo durų esanti paminklinė lenta su lotynišku užrašu byloja, kad Upytės seniūno Jeronimo Valavičiaus rūpesčiu ir lėšomis šis namas kartu su Upytės pavieto žemės ir pilies teismais Visagalio Viešpaties Dievo garbei ir visuomenės labui buvo pastatyti 1614 metais. Iki XIX a. vidurio jame laikyti šių teismų dokumentai dabar saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve ir Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne.

Išlikęs buvęs Upytės pavieto teismo archyvas kartu yra ir seniausias Panevėžio pastatas. Jis įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. 1925 metais šiame pastate buvo atidarytas Panevėžio kraštotyros muziejus. Dabar čia veikia Upytės bajorams skirta ekspozicija. Pastatas kelis kartus pertvarkytas, 1984 ir 2003 metais restauruotas.

Parodoje, skirtoje šio pastato 400 metų sukakčiai pažymėti, eksponuojami jo istoriją atspindintys Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Vilniaus apskrities archyvo, Panevėžio apskrities archyvo ir Panevėžio kraštotyros muziejaus dokumentai.

Maloniai kviečiame apžiūrėti parodą

Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.

(3)

SENIAUSIAM LIETUVOJE ARCHYVO PASTATUI – 400

Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos raštas Panevėžio dvaro laikytojui Petrui Krošinskiui dėl Upytės pavieto teismo ir archyvo pastatų statybos Panevėžyje. 1612 m. kovo 3 d.

LVIA, f. 1294, ap. 1, b. 28, l. 2.

(2)

SENIAUSIAM LIETUVOJE ARCHYVO PASTATUI – 400

Upytės pavieto teismo archyvo senoji paminklinė lenta.

Iš Panevėžio apskrities archyvo rinkinių.

Viešpataujant laimingiausiajam Zigmantui Trečiajam, šviesiausiajam Vilniaus vyskupui Benediktui Vainai, Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės vyriausiajam iždininkui ir raštininkui, taip pat Upytės seniūnui šviesiajam ir kilmingajam ponui Jeronimui Valavičiui, jo rūpesčiu ir lėšomis šie rūmai kartu su Upytės pavieto žemės teismu Visagalio Viešpaties garbei ir visuomenės labui pastatyti 1614 m.

(Ona Maksimaitienė. Panevėžio miesto istorija. Panevėžys, 2003. P. 64.)

(3)

SENIAUSIAM LIETUVOJE ARCHYVO PASTATUI – 400

Upytės ir Žemaitijos seniūnas Jeronimas Valavičius.

Klovainių Švč. Trejybės bažnyčios portretas (paimta iš Wikimedia commons).

(2)

SENIAUSIAM LIETUVOJE ARCHYVO PASTATUI – 400

Upytės pavieto teismo seniūnijos jurizdikos ir toje jurizdikoje Panevėžio mieste esančių pastatų aprašymas. 1776 m.

LVIA, SA, Nr. 3936, l. 1v.

Einant iš miesto, prie Nevėžio upės matyti fasadu į pietus stovintis senas teismo pastatas, dengtas šiaudais, tuščias, visai apleistas, įėjus į priemenę, dešinėje pusėje pirmasis kambarys su lentų grindimis, turintis keturis stiklinius langus medžiu įrėmintus, jame yra žalia glazūruota krosnis visai sena; prie jos židinėlis sugriuvęs, lubos iš pjautų lentų; šalia šoninis kambarys su supuvusiomis grindimis ir lentų lubomis, turintis du stiklinius langus medžiu įrėmintus; prie jo sandėliukas be grindų, lentų lubomis ir su vienu stikliniu langu medžiu įrėmintu; kairėje priemenės pusėje didelė teismo salė su lentų lubomis, be grindų, viduryje paremta trimis stulpais, joje šeši langai be jokių stiklų ir rėmų, didelė krosnis iš žalių koklių; šalia šios salės yra šoninis kambarėlis su vienu stikliniu langu medžiu įrėmintu, su lentų lubomis, be grindų; visame tame pastate yra aštuonios durys su geležiniais vyriais, be jokių užraktų ir rankenų. Tas pastatas iš kiemo pusės paremtas ąžuoliniais rąstais. Tame pačiame sklype į rytus yra dvejos arklidės ir ratinė po vienu šiaudiniu stogu, visai senos, sienos sutrūnijusios, susidėvėjusios, be vartų, ir jokios tvarkos, dešinėje pusėje į vakarus, taip pat prie Nevėžio, yra seimelių aikštė, kurioje stovi žemės ir pilies teismų archyvas, mūrytas iš plytų, su senu šiaudiniu stogu, apleistu ir prakiurusiu, su dvigubomis durimis, pirmosiomis iš vidaus medinėmis, o iš kiemo pusės geležinėmis, su gerais vidiniais užraktais, su dviem langais, apkaltais geležinėmis grotomis, su viena geležine langine. Ten pat bokštas, kitaip tariant, kalėjimas, su rūsiu, mūrytas iš plytų, su mūrine tvora, apleistas.

(Vertė Raimondas Ramanauskas)