Kauno ir Marijampolės archyvų atstovai vyko į Minską
2013 m. birželio 16 – 21 d. Kauno ir Marijampolės apskričių archyvų atstovai vyko į Baltarusijos nacionalinį istorijos archyvą. Šiuo vizitu buvo pradėtas Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo departamento finansuojamo projekto „Lietuvos ir Baltarusijos archyvarų gebėjimų stiprinimas, identifikuojant ir puoselėjant lituanistinį dokumentinį paveldą Baltarusijos archyvuose“ įgyvendinimas. Vizito metu buvo pasidalinama profesine patirtimi ir gerosios praktikos pavyzdžiais su Baltarusijos archyvarais, identifikuojami bei atrenkami Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve saugomi su Lietuvos istorija susiję archyviniai dokumentai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas dokumentams, susijusiems su Kauno ir Marijampolės miestų bei regionų istorija.
Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas (toliau – Archyvas) įkurtas 1919 metais. Iš pradžių veikė Mogiliove, o 1938 metais buvo reorganizuotas į Baltarusijos centrinį istorijos archyvą. Įvairiais istoriniais laikotarpiais Archyvo pavadinimas keitėsi. Dabartinis pavadinimas Archyvui suteiktas 1995 metais.
Archyve yra 3119 fondai ir 19 kolekcijų skaitmeninėse laikmenose. Saugoma 1019109 saugojimo vienetų. Archyvinių dokumentų chronologinės ribos – nuo XIV a. iki XX a. pradžios. Šiuo metu Archyve dirba 79 darbuotojai.
Kauno ir Marijampolės apskričių archyvų darbo grupė (3 asmenys) dirbo Nacionaliniame Baltarusijos istorijos archyve. Darbo metu buvo analizuojami Vitebsko civilinio gubernatoriaus (58014 saugojimo vienetai, chronologinės ribos - 1797-1917 m.), Vitebsko, Mogiliovo ir Smolensko generalgubernatoriaus kanceliarijos (26032 s.v., 1802-1856 m.), Baltarusijos gubernijos valdybos (2037 s.v., 1797-1801 m.), Radvilų giminės (25540 s.v., XVI a. – 1937 m.) ir kiti fondai. Bene reikšmingiausi pasiekti rezultatai – identifikuoti 9 Vilijampolės gyvenvietės ir Vilijampolės palivarko inventoriai, apimantys laikotarpį nuo 1653 m. iki XIX a. pabaigos bei dokumentas, susijęs su Kauno gubernijos įkūrimu. Skaitmeninės šių dokumentų kopijos papildys Kauno apskrities archyvo dokumentų rinkinius, o juose esanti informacija taps lengvai prieinama tyrinėtojams.
Darbo grupė taip pat turėjo susitikimus su Baltarusijos Respublikos Teisingumo ministerijos Archyvų ir raštvedybos departamento direktoriumi V.I.Adamuško, Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo direktoriumi D.V.Jacevičiumi. Susitikimų metu buvo pasidalinta profesine patirtimi, aptartos tolimesnio bendradarbiavimo identifikuojant bei puoselėjant bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istorijos paveldą perspektyvos ir kiti klausimai.
Šešių dienų laikotarpis yra per trumpas užsibrėžtiems tikslams pilnai įgyvendinti, tačiau ir per šį trumpą laiką pavyko rasti vertingų archyvinių dokumentų, kurie dar nėra įvesti į Lietuvos tyrinėtojų mokslinę apyvartą. Parvežus identifikuotų su Kauno ir Marijampolės miestų bei regionų istorija susijusių dokumentų skaitmenines kopijas ir patalpinus jas Kauno ir Marijampolės apskrities archyvų saugyklose, juose esanti informacija taps lengvai prieinama visiems besidomintiems.
Kauno ir Marijampolės apskričių archyvų atstovai lankėsi Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Gardine
Kauno ir Marijampolės apskričių archyvų atstovai – Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus, Kauno apskrities archyvo Veiklos administravimo ir elektroninių dokumentų skyriaus vedėja Kristina Stanišauskė ir Marijampolės apskrities archyvo direktorius Rimvydas Urbonavičius š.m. rugsėjo 8-14 dienomis lankėsi Baltarusijos nacionaliniame istorijos archyve Gardine (Baltarusijos Respublika).
Šiuo darbo vizitu buvo tęsiamas projekto „Lietuvos ir Baltarusijos archyvarų gebėjimų stiprinimas, identifikuojant ir puoselėjant lituanistinį dokumentinį paveldą Baltarusijos archyvuose“ įgyvendinimas. Apsilankymo tikslas – identifikuoti ir atrinkti archyvinius dokumentus, susijusius su Lietuvos istorija, prioritetinį dėmesį skiriant Kauno ir Marijampolės miestų bei regionų dokumentinio paveldo identifikavimui bei atrankai.
Baltarusijos nacionalinis istorijos archyvas Gardine (toliau – Archyvas) įkurtas 1940 metais. Įvairiais istoriniais laikotarpiais Archyvo pavadinimas keitėsi: iš pradžių vadinosi Centrinio Baltarusijos Tarybų Socialistinės Respublikos (BTSR) istorijos archyvo filialu Gardine, vėliau buvo reorganizuotas į Baltarusijos TSR Centrinį valstybinį istorijos atchyvą. Dabartinis pavadinimas – „Valstybės įstaiga „Nacionalinis Baltarusijos istorijos archyvas Gardine“ Archyvui suteiktas 2001 metais.
Archyve yra 1200 fondų. Saugoma 408000 saugojimo vienetų. Archyvinių dokumentų chronologinės ribos – nuo XVI a. iki XX a. pradžios. Šiuo metu Archyve dirba 27 darbuotojai.
Kauno ir Marijampolės apskričių archyvų darbo grupė (3 asmenys) dirbo Nacionaliniame Baltarusijos istorijos archyve. Darbo metu buvo peržiūrėtas topografinių žemėlapių rinkinys (F. 686), privačių valdų inventorių kolekcija (F.1143), Rusijos imperijos gyventojų pasų kolekcija (F. 1884), giminių fondai – Bulgarinų (F. 485), Slizenių (F. 1663), Bychovcų (F. 1664). Išsamiai Gardino gubernatoriaus kanceliarijos fondo analizei pritrūko laiko.
Bene reikšmingiausi pasiekti rezultatai – identifikuoti keli Marijampolės bei Kauno regionų inventoriai (pvz., 99 valstybės iždui priklausančių valdų, esančių Kauno gubernijos teritorijoje, inventoriniai aprašymai, visos eilės Marijampolės regiono valdų inventoriai ir inventoriniai aprašymai ir kt.).
Taip pat paminėtinas Kauno gubernijos žemėlapis. Šiame 1888 metais Kauno statistikos komiteto išleistame žemėlapyje pažymėtos apskričių ribos, miestai ir miesteliai, geležinkeliai, sausumos keliai, telegrafo linijos, veikiančios geležinkelio stotys ir kt.
Darbo grupė taip pat turėjo susitikimus su Baltarusijos nacionalinio istorijos archyvo Gardine direktore T. V. Afanasjeva, susipažino su Archyvo veikla, saugyklomis, etc. Susitikimų metu buvo pasidalinta profesine patirtimi, aptartos tolimesnio bendradarbiavimo identifikuojant bei puoselėjant bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istorijos paveldą galimybės ir kiti klausimai.