Maironio g. 28B, 44249 Kaunas , tel. (8 37) 32 31 11, faks. (8 37) 20 71 82
el. p. kaunas@archyvai.lt, kodas Juridinių asmenų registre 190765474,
Atsiskaitomoji sąskaita AB bankas „Swedbank“ LT81 7300 0100 0222 9404

VIRTUALIOS PARODOS

Čia galite peržiūrėti visų virtualių parodų ekspozicijas.

NAUJAUSIOS IKI 2017m. IKI 2012m.

 

NAUJIENLAIŠKIS

Įveskite pašto adresą ir gaukite naujienas pirmieji
RSS naujienos
 

 

Lituanistinio dokumentinio paveldo paieškos Ukrainos archyvuose

 

Lituanistinio dokumentinio paveldo paieškos Ukrainos archyvuose

 

      Ilgus šimtmečius Lietuvą ir Ukrainą siejo bendra istorija, todėl nenuostabu, kad Ukrainos dokumentų saugyklose yra saugomas gausus dokumentinis paveldas, menantis tiek pavienių Lietuvos žmonių gyvenimus, tiek ir mūsų šalies istoriją. LR Kultūros tarybai parėmus 2018 metais buvo vykdomas projektas "Lituanistinio dokumentinio paveldo identifikavimas Ukrainos valstybės archyvuose" .

    Grupė Kauno regioninio valstybės archyvo atstovų vyko susipažinti su Ukrainos valstybės archyvais ir identifikuoti unikalius istorijos šaltinius susijusius su Lietuva ir jos žmonėmis. 2018 m. rugpjūčio 27 – 28 d. išvykos į Lvovą metu buvo dirbama Ukrainos valstybiniame Lvovo apskrities archyve (toliau – Archyvas). Buvo susipažinta su Archyvo veikla, saugomais dokumentais, peržiūrėti dokumentų apyrašai, kuriuose galimai yra saugoma medžiaga, susijusi su Lietuvos istorija. Ukrainos valstybinis Lvovo apskrities archyvas buvo įkurtas 1939 m. ir jo pagrindu tapo Lenkijos valstybinis archyvas Lvove. Šiame archyve yra saugomi 5139 dokumentų fondai ir 2550259 apskaitos vienetai, kurių chronologinės ribos - 1772–2015 metai. Tematiškai dokumentai atspindi ekonominį, politinį ir kultūrinį Lvovo ir Drohobyčio regionų vystymąsi. Archyve saugomus dokumentus galima išskirti į tokius laikotarpius: Austrijos – Vengrijos karalystės (1772–1918 m.), Lenkijos Respublikos (1918–1939 m.), Ukrainos tarybų respublikos (1939–1941 m., 1944–1991 m.), Vokietijos okupacijos (1941–1944 m.) ir Ukrainos Respublikos (nuo 1991 m.). Buvo peržiūrėti fondų apyrašai: F. 5 - Lvovo gubernatoriaus dokumentai, 5 apyrašas; F. 26 - Lvovo universiteto dokumentai, 2 apyrašas (studentų asmens bylos – 2086 bylų, chronologinės ribos - 1817–1939 m.), 3 apyrašas (tiksliųjų mokslų, medicinos, teologijos ir teisės fakultetų – dėstytojų asmens bylos ir kt., 1846 apskaitos vienetų), 4 apyrašas (baigiamieji darbai, 1209 apskaitos vienetų, chronologinės ribos - 1851–1939 m.) ir kt. Paminėtina, kad tarp peržiūrėtų dokumentų buvo identifikuota byla apie lėšų rinkimą Vilniaus katedros gelbėjimui po potvynio (F. 1, ap. 3, b. 979), Vilniaus savivaldybės tarnautojų sąrašai (XX a. 3-4-tas deš., F. 1, ap. 3, b. 1909), taip pat yra dokumentai, susiję su I – ojo pasaulinio karo aukų palaidojimo vietomis (galima rasti ir lietuviškų pavardžių, F. 1, ap. 30, b. 4394) ir kt.

 

  

 

 

 

    2018 m. rugpjūčio 29 – 31 d. buvo dirbama Centriniame Ukrainos valstybės istorijos archyve Lvove. Šis archyvas buvo įsteigtas 1939 metais kaip Centrinis senųjų aktų archyvas Lvove. Jis apjungė tris didžiuosius archyvus, buvusius Lvove: Lvovo miesto senųjų aktų archyvą, Zemstvos archyvą ir Valstybinį archyvą, taip pat ir nemažai žinomų asmenų kolekcijų. Iki 1992 metų kelis kartus keitėsi Archyvo pavadinimas ir priklausomybė, o minėtaisiais metais Archyvas pervadintas į Centrinį Ukrainos valstybinį istorijos archyvą Lvove. Archyve yra saugomi 764 dokumentų fondai, 1114997 apskaitos vienetai, kurių chronologinės ribos - 1110–1137 m. ir 1233–1990 m. (nors fondų komplektavimas bei papildymas tęsiamas ir mūsų dienomis) Saugomus dokumentus galima išskirti į tokius laikotarpius: Haličo ir Voluinės kunigaikštystės (XIII – XIV a.), Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės (Abiejų Tautų Respublikos) (XIV – XVIII a.), Austrijos ir Austrijos-Vengrijos karalystės (1772–1918 m.), Ukrainos Respublikos (1917-1921 m.), Vakarų Ukrainos Respublikos (1918–1919 m.), tarpukario Lenkijos (1919–1939 m.), karų laikotarpio Sovietų (1939–1941), Vokiečių okupacijos (1941–1944), Sovietinio laikotarpio (nuo 1944 m. ) ir Ukrainos nepriklausomybės laikotarpio nuo 1991 m. Seniausieji Archyve saugomi dokumentai - Pergamentų kolekcijos dokumentai (F. 131, 1113 apskaitos vienetai, datuojami nuo 1233 m.). Šios kolekcijos išskirtinis dokumentas - Brastos (Bresto) Unijos dokumentas, datuojamas 1596 m. 1994 m. į Archyvą buvo perduoti trys dokumentai, rašyti ant beržo tošies, rasti kasinėjimų metu Zvenyhorode. Šie trys dokumentai buvo įtraukti į Pergamentų kolekciją. Su Lietuvos Didžiąja kunigaikštyste ir Abiejų Tautų Respublika susiję 67 dokumentų fondai. Išskirtinis dokumentų fondas - Lvovo magistrato dokumentai F. 52, taip pat labai svarbus dokumentų fondas yra Laiškų kolekcija F. 132, kurioje be Ukrainos Bogdanų dinastijos, Jurijaus Chmelnickio, Turkijos sultonų dokumentų yra ir Lenkijos karalių (ir kt.) dokumentų. Darbo Archyve metu buvo peržiūrėta kartoteka (vardinė, dalykinė–tematinė pagal atskirus laikotarpius). Taip pat buvo peržiūrėtas Žemėlapių ir planų kolekcijos fondo Nr. F. 742 apyrašas. Šiame fonde yra 2045 apskaitos vienetai, kurių chronologinės ribos 1375 – 1945 m. Buvo peržiūrėti planai, susiję su Lietuva ir Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste. Iš jų paminėtini: b. 439 - XX a. pradžios Lietuvos žemėlapis su šaulių būrių išsidėstymo vietomis, lenkų kalba; b. 438 - 1924 m. Lietuvos žemėlapis su Lietuvos karių išsidėstymu, lenkų kalba; b. 604 (2 planai) - 186 –1864 m. sukilimo žemėlapis su pažymėtomis mūšių vietomis ir datomis, lenkų kalba ir kt. Peržiūrėtas A. O Petruševičiaus (Ukrainos filologas, kolekcionierius, etnografas) dokumentų kolekcijos fondo Nr. F. 765, apyrašas Nr. 1, kuriame yra įrašytos 88 bylos, datuojamos 1538–1913 m. Šiame apyraše buvo identifikuotos kelios bylos, susijusios su Kaunu, t.y. su čia vykusiais ginčais dėl žemės - tai b. 23 (chronologinės ribos - 1633–1640 m.) ir b. 35 (chronologinės ribos - 1683–1687 m.). Buvo peržiūrėti dokumentai iš Galicijos savivaldos dokumentų fondo Nr. F.146 (apskaitos vienetų visame fonde - 198689) ap. 6, kuriame rasta dokumentų vokiečių kalba apie Napoleono kariuomenę Vilniuje (b. 198, b. 200) ir Kaune (b. 200). Paminėtina, kad fonde Nr. 146 dokumentų ryšuliai yra išskirstyti į bylas pagal metus ir pernumeruoti iš naujo – skiriasi duomenys, nurodomi kartotekoje ir apyraše, tad susigaudyti be skaityklos darbuotojo pagalbos gali būti gana sudėtinga.

 

     

     

     Komandiruotės Kijeve metu buvo dirbama 2 archyvuose, esančiuose Kijeve (Ukraina): Ukrainos valstybiname istorijos archyve, Kijeve (toliau UVIAK) ir Ukrainos aukščiausiųjų valdžios ir valdymo institucijų archyve (toliau – UAVVIA). Darbą apsunkino tai, kad minėtuose archyvuose esančios informacijos paieškos priemonės yra ribotos, o saugomų dokumentų - daug. Komandiruotės metu buvo susipažinta su UVIAK ir UAVVIA veikla bei saugomų dokumentų struktūra. Pasidalinta gerąja praktika, pristatyti Lietuvos archyvai.

     UAVVIA įkūrimo data laikomam 1921 metai, kai buvo įkurtas Centrinis Revoliucijos Archyvas. Iki mūsų dienų archyvo pavadinimas keitėsi dar kelis sykius. Čia saugomi 3396 fondai ir 2155113 apskaitos vienetai (1917 – 2015 m.). Buvo peržiūrėti dokumentai ir identifikuota apie 40 bylų (F. 5 apyrašai 1, 2, 3 ir 5) susijusių su karo pabėgėliais – lietuviais, grįžtančiais į Lietuvą po 1920 metų liepos 12 dieną pasirašytos Taikos sutarties tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos. Tai - įvairūs susirašinėjimo dokumentai, asmenų anketos (su nuotraukomis), bilietais, grįžtančiųjų asmenų sąrašais ir t. t.

      UVIAK yra seniausias Ukrainos archyvas. Jo istorija prasideda 1852 metais, kai buvo įkurtas Senųjų aktų archyvas. Čia saugomi 1607 fondai, apimantys 1 300 488 apskaitos vienetus, kurių chronologinės ribos - nuo XIII a. iki 1917 m. Šiame archyve buvo peržiūrėtas katalogas (identifikuota nemažai dokumentų, susijusių su Lietuva), F. 2194 fondo apyrašas Nr. 1 (įrašyti 433 apsk. vnt., chronologinės ribos - 1778–1918 m.) ir identifikuota nemažai dokumentų, susijusių su Lietuva. Tarp jų - paminėtini dokumentai, susiję su 1831 ir 1863 m. sukilimais, kartografinė medžiaga ir kt.

      Darbo Ukrainos valstybiniuose archyvuose rezultatai džiuginantys: identifikuota per 100 su Lietuvos istorija susijusių dokumentų bei parsivežtos darbinės šių dokumentų kopijos, archyvų žinynai bei užmegzti kontaktai su kolegomis archyvarais bei aptartos tolesnio bendradarbiavimo galimybės, leidžia tikėtis tikrai svarbių atradimų ir ateityje. Informacija apie juos bus patalpinta Lietuvai reikšmingų kilnojamųjų kultūros vertybių, esančių užsienyje, sąvado informacinėje sistemoje.

         Dėkojame visiems mus parėmusiems!

 

 


Informaciją atnaujino: Kristina Stanišauskė,
Informacija atnaujinta: 2018-12-17 18:50