Dalinai Lietuvos Kultūros rėmimo fondo lėšomis iš dalies finansuotas projektas „Lituanistinio dokumentinio paveldo identifikavimas Gruzijos valstybiniuose archyvuose“ vykdytas nuo 2015 m. kovo 1 d. Iki 2015 m. gruodžio 15 d.

          Projekto pradžioje jau buvo turima informacijos, kad Gruzijos centriniame istorijos archyve gali būti saugomi dokumentai susiję su Pažaislio vienuolyno istorija (kaip žinome, Pažaislio vienuolynas - vienas gražiausių ir vertingiausių kultūros paveldo barokinės architektūros paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje). Už anticarinę veiklą Gruzijos vyskupas Kirionas carinės Rusijos valdžios 1904 metais buvo ištremtas į tuometinės Rusijos imperijos pakraštį - į Pažaislio vienuolyną. (Nuslopinus 1831 m. sukilimą, caro Nikolajaus I įsakymu šio vienuolyno ankstesnieji šeimininkai kamaldulių vienuoliai buvo ištremti, o 1842 m. čia įkurtas stačiatikių Ėmimo į dangų (uspenije) vienuolynas). Atvykęs į nuniokotą Pažaislio vienuolyną, vyskupas Kirionas užmezgė ryšius su lietuvių bendruomene, ėmė tyrinėti vienuolyno archyvą, domėjosi jo istorija. 1908 metais išvykdamas atgal į Gruziją, Kirionas su savimi išsivežė ir dalį rastų dokumentų. Taip Gruzijoje atsidūrė nemažai vertingų XVI - XVII a. dokumentų, susijusių su Pažaislio vienuolyno veikla ir jame saugotais atitinkamais LDK laikotarpio dokumentais, kurie buvo surašyti senąja gudu, lenkų ir lotynų kalbomis. Šie dokumentai nėra plačiai pristatyti Lietuvos mokslo bendruomenei. Be to, Kauno apskrities archyvas saugo dokumentų fondą Nr. I-337 (chronologinės ribos 1797 – 1915 m., 2085 apskaitos vienetai), - tai Pažaislio vienuolyno dokumentai, atspindintys Pažaislio ansamblio – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno - pastatų istorijos raidą, taip pat jame yra ir 1535 m. karaliaus Žygimanto Senojo privilegijos nuorašas, kamaldulių vienuolyno nuosavybės įgijimo bei ūkinės veiklos dokumentai, inventoriaus sąrašai, vaistų receptų užrašai, fundatorių sąrašai, pastatų remonto bylos ir kt. Taigi, dokumentai, galimai esantys Gruzijos archyvuose, ne tik būtų naujai įvesti į mokslinę apyvartą, tačiau ir kaip trūkstama mozaikos dalis papildytų turimų dokumentų fondą. Gruzijos archyvuose tikėtinai yra saugoma ir daugiau dokumentų, susijusių su Lietuva. Visų pirma - dėl įvairių priežašsčių XIX – XX a. pr. vykusios migracijos (1830 - 1831 m. ir 1863 - 1864 m. sukilimų dalyvių trėmimas į dabartinę Gruzijos teritoriją, čia tarnybai nukreiptų lietuvių karių ir karininkų, bėgusių nuo negandų ir t.t.). Kaip žinome, ypač lietuvių skaičius Užkaukazėje išaugo per pirmąjį pasaulinį karą (1914-1918 m. čia jau buvo keletas tūkstančių kareivių lietuvių, tarp jų - ir žymus lietuvių nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo dalyvis, vienas šio judėjimo lyderių - Petras Vileišis). 1912 metais Tbilisyje buvo įkurta lietuvių bendrija, po 1917 m. įvykusio Kaukaze gyvenusių lietuvių suvažiavimo buvo įkurtas Kaukazo lietuvių bendruomenės komitetas.

          Projekto esminė veikla - bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Gruzijos archyvų atnaujinimas, dokumentų susijusių su Lietuva identifikavimas, analizė, skaitmeninių kopijų parsigabenimas ir Nacionalinio dokumentų fondo papildymas.

          2015 m. birželio 24 d. – 2015 m. liepos 3 d. trys Kauno apskrities archyvo darbuotojai vyko į Gruzijos nacionalinį archyvą. Šios komandiruotės pagrindinis tikslas buvo peržiūrėti Gruzijos patriarcho Kiriono II fondo dokumentus ir identifikuoti su Pažaislio vieuolyno istorija susijusius dokumentus. Buvo peržiūrėta 711 bylų (saugojimo vienetų ir užsakytos 699 saugojimo vientų skaitmeninės kopijos. Rugsėjo viduryje šios dokumentų kopijos sėkmingai pasiekė Kauno apskrities archyvą. Tokiu būdu praėjus daugiau kaip šimtui metų Pažaislio istoriją liudijantys dokumentai, skaitmeninėse laikmenose sugrįžo į Lietuvą ir netrukus skaitykloje taps be jokių apribojimų prieinami Pažaislio istorijos tyrinėtojams irvisiems besidominetiems. Atkreiptinas dėmesys, kad šie dokumentai Lietuvos tyrinėtojų iki šiol tebėra beveik netyrinėti.

          Be Pažaislio istoriją liudijančių dokumentų Gruzijos nacionaliniame archyve buvo identifikuota ir daugiau dokumentų, susijusių su Lietuvos istorija. Iš jų galima paminėti rašytinių dokumentų grupes, susijusias su tarpukario Lietuvos ir Gruzijos tarpusavio santykiais; kūrybinių sąjungų (visų - pirma Rašytojų ir teatro sąjungų) tarpusavio ryšius atspindinčius dokumentus; vaizdo dokumentus (pvz., Gruzijos telegramų agentūros darytos Sausio 13 – osios įvykių nuotraukos) ir kt. Išsamesniems tyrimams reikėtų organizuoti dar ne vieną darbinę išvyką į Gruzijos nacionalinį archyvą.

          Vizito Gruzijos nacionaliniame archyve metu, buvo susipažinta su Nacionalinio archyvo skaitmeninimo, restauravimo padaliniais, lankytasi šiuolaikinės istorijos archyve.

          Įvyko darbo susitikimas su Gruzijos nacionalinio archyvo generaline direktore Teona Iashvili, kurių metu buvo aptartos galimybės surengti bendrą archyvinių dokumentų parodą, atskleidžiančią Gruzijos ir Lietuvos tarpusavio santykius, keistis gerąja patirtimi ir kt.

          Taip pat susitikome su Gruzijos lietuvių bendrijos pirmininke Zina Karuchnishvili. Šio susitikimo metu buvo aptarta lietuvių bendruomenės veikla, klausimai susiję su lietuvių bendruomenės Kaukazo regione istorija bei galimybės išsaugoti ją istorijos šaltiniuose – dokumentuose.

          Manome, kad projekto metu surinkta informacija bei dokumentai bus svarbūs ugdant jaunąją kartą, leis susipažinti su autentiškais istorijos šaltiniais, sustiprins Lietuvos valstybinių archyvų, kaip Lietuvos atminties institucijų vaidmenį, tiesiogiai įtakojantį istorinio ir kultūrinio paveldo išsaugojimą ateities kartoms.