|
Vilniui 690 metų
„...Kas valdovui ir Lietuvos valstybei dievų lemta, tegul ir įvyksta!
Geležinis vilkas simbolizuoja neįveikiamą pilį ir miestą, kurį valdovas įkurs.
Tas miestas būsiąs lietuvių žemių sostinė, o vilko staugimas ženklina to miesto šlovę – ji pasieksianti visus pasaulio kraštus…“ (Legenda apie Vilniaus įkūrimą)
2013 m. sukanka 690 metų, kai 1323 m. Didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškuose buvo pirmą kartą paminėta Lietuvos sostinė Vilnius, įsikūrusi giliaklonių upių santakoje, kur nemažus plotus užima raguvomis suskaidyti miškėti šlaitai. Seniausioji miesto užuomazga – senamiestis – yra Neries ir Vilnios santakoje, kurią supa upių slėnių šlaitai, vietomis į miestą įsiliejantys natūralūs miškai. Senamiesčio pastatai bei jų elementai priklauso įvairiems architektūros stiliams, kurie darniai tarpusavyje susipynę ir papildo vienas kitą. Senamiestyje yra išlikę nemažai autentiškų XIV-XIX a. pastatų. XV-XVI a. sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai: pranciškonų, dominikonų, bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, Lietuvos gotikai būdingos architektūros stačiatikių cerkvės.
1387 m. Vilniui suteiktos Magdeburgo teisės, prie Katedros įkurta pirmoji mokykla. Senamiestyje pradėjo kurtis vokiečių pirkliai, atsirado žydų ir rusų kvartalai, kuriuose buvo daug katalikų, liuteronų, žydų ir stačiatikių maldos namų.
XVI a. pradžioje miestas buvo apjuostas gynybine siena su devyniais vartais ir trim bokštais. Vilniuje Pranciškus Skorina pradėjo spausdinti pirmąsias knygas, buvo įrengtas vandentiekis ir atidaryta pašto linija Vilnius-Krokuva-Viena-Venecija. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras 1579 m. įkūrė universitetą, kuris tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru.
XVII-XVIII a. Vilniui buvo negailestingi – miestas buvo užimtas carinės Rusijos armijos, paskui čia karaliavo švedai. Nuo 1795 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo Rusijos imperijos dalimi, gubernijos centru.
XVII-XVIII a. Vilniui buvo negailestingi – miestas buvo užimtas carinės Rusijos armijos, paskui čia karaliavo švedai. Nuo 1795 m. iki pat Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo Rusijos imperijos dalimi, gubernijos centru.
XIX a. Vilnius tapo ne tik stambiausiu žydų kultūros centru, bet jame kūrėsi baltarusių, rusų ir tautybių bendruomenės. 1860 m. nutiesta geležinkelio linija, o 1903 m. pastatyta pirmoji elektrinė.
1920 m. Vilnius buvo okupuotas Lenkijos, o sostinė perkelta į Kauną. Ir tik 1939 m. Vilnius vėl buvo sugrąžintas Lietuvos Respublikai. Po Antrojo pasaulinio karo (vokiečių okupacijos) Vilnius tapo Lietuvos TSR sostine. Smarkiai apgriautame senamiestyje pradėti atstatymo darbai, tuo pačiu prasidėjo naujų rajonų statyba – Naujamiestis, Žirmūnai, Viršuliškės ir kiti rajonai.
Dėl savo unikalaus kraštovaizdžio ir architektūros Vilnius laikomas viena gražiausių Europos sostinių, o jo senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą.
Kviečiame visus aplankyti legendinį Vilnių.
Norėdami pasididinti eksponatą, spauskite ant paveiksliuko, o jei dokumentas jums dar bus neįskaitomas, eksponato apatiniame dešiniajame kampe paspauskite šį ženklą. Jo pagalba dokumentą galėsite atsisiųsti arba atsidaryti naršyklėje.
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus miesto planas. 1893 m. J. Kamarauskas
VAA. F. 9, ap. -, b. 36, l. 1
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus katedros aikštės dalis iš pietų pusės. 1888 m. pramonės paroda
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 90
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Katedros aikštė iš pietų pusės. S. Fleury nuotrauka
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 92
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Katedros aikštės vaizdas iš pietryčių pusės. S. Fleury nuotrauka.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 99
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Jekaterinos II paminklas Katedros aikštėje. 1904 m. L. Butkovskio nuotrauka
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 100
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Katedros aikštės bulvaras XIX a.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4562, l. 16
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus Aukštutinė pilis. Vaizdas iš Vilnelės pusės
VAA. F. 9, ap. -, b. 18, l. 14
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus Aukštutinė pilis. Vaizdas iš Neries pusės
VAA. F. 9, ap. -, b. 18, l. 29
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus pilių teritorija nuo dešiniojo Neries kranto
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 75
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Katedros aikštė ir šalia jos įrengtas bulvaras
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6096, l. 88
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Pilies g. vaizdas. 1880 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4669, l. 66
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Pilies g. vaizdas. 1910 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4669, l. 67
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Pastatas Barboros Radvilaitės g. (buv. Pionierių g. 8) ir Sereikiškių parkas (buv. Bernardinų sodas, Botanikos sodas) 1902 m. žemės ūkio parodos metu. A. Fijalko nuotrauka-atvirutė
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6801, l. 45
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Botanikos sodas. Įėjimas į J. A. Šumano restoraną. A. Fijalko nuotrauka-atvirutė,apie 1911m. iš B. Gurinevičiaus kolekcijos
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6801, l. 46
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Pilies g. 4 kiemas. XIX a. pab.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4570, l. 61
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Didžiosios g. panorama. XIX a. II pusė. J. Čechavičius
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 5458, l. 26
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Didžiosios g. panorama. XIX a. II pusės (iki 1915 m.)
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 5458, l. 28
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Didžioji g. (buv. Gorkio g.) Piatnicos cerkvė. 1944 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4354, l. 19
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų“
Didžioji g. Vilniaus miesto Rotušė (buv. Gorkio g. Dailės muziejus). 1944 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4354, l. 5
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Mikalojaus cerkvė Didžioji g. 14 (buv. M. Gorkio g. 56) po rekonstrukcijos. 1872 m. piešinio nuotrauka iš P. N. Batiuškovo leidinio
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 5484, l. 23
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Didžioji g. ir Šv. Jono bažnyčia
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6639, l. 61
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Aušros (Medininkų) vartai iš Bazilijonų g. (buv. Jacenevičiaus g.). 1978 m. A. Andrejevo nuotrauka
VAA. F. 1111, ap. 11, b. 2007, l. 29
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Aušros (Medininkų) vartai iš Aušros Vartų g. (buv. Gorkio g.). 1978 m. A. Andrejevo nuotrauka
VAA. F. 1111, ap. 11, b. 2007, l. 30
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Stiklių g. bendras vaizdas
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4639, l. 29
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
M. Antokolskio gatvelė
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4637, l. 221
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Stiklių skg. Buvusi centrinė žydų sinagoga. Piešinys
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4354, l. 73
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Stiklių skg. Buvusios centrinės žydų sinagogos vartai
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4354, l. 74
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Stiklių skg. Buvusios centrinės žydų sinagogos kiemas
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4354, l. 82
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Domininkonų bažnyčia ir vienuolynas nuo Domininkonų g. (buv. Garelio g.) pusės. XIX a. I pusė. J. Oziemblovskio graviūros fotokopija
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 5617, l. 46
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Daukanto aikštės (buv. M. Kutuzovo aikštė) panorama
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4562, l. 30
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblis 1982 m. P. Obuchovičiaus nuotrauka
VAA. F. 1111, ap. 11, b. 417, l. 28
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Užupio g. vaizdas su Užupio kryžiumi. XIX a. pab.
VAA. F. 1019, p. 11, b. 4778, l. 66
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Užupio vaizdas ir Paplavų tiltas
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4778, l. 69
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Basanavičiaus g. šiaurinės pusės panorama. 1944 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4355, l. 48
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Evangelikų reformatų bažnyčia. S. Fleury nuotrauka
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 6749, l. 22
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Trakų g. panorama
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7162, l. 20
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Maironio g. vaizdas. XIX a. I-II deš. (iki 1920 m.)
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4567, l. 53
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Šv. Kotrynos bažnyčios fasadas 1961 m
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 154, l. 52
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Šv. Kotrynos bažnyčios ambona 1971 m.
VAA. F.1019, ap. 11, b. 154, l. 63
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Gedimino pr. ir Jogailos g. (buv. Lenino ir Kapsuko g.) kampas, buv. viešbutis „Vilnius“. 1944 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4355, l. 45
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Kalėjimo Lukiškėse projektas. XIX a.
VAA. F. 9, ap. -, b. 76, l. 5
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žvėryno rajono panorama
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7791, l. 94
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žvėryno rajono panorama. Moniuškos g.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7791, l. 93
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žvėryno tilto statyba 1905-1907 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7791, l. 85
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žvėryno tilto atidarymas 1907 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4508, l. 29 a
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žvėryno tiltas 1907 m. ir dabartinio Gedimino pr. panorama
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4508, l. 20 a
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Dešiniojo Neries kranto panorama. 1957 m.
VAA. F. 1036, ap. 11, b. 203, l. 34
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Kalvarijų (buv. Dzeržinskio) g. ir sugriautas Žaliasis tiltas. 1944 m.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4355, l. 53
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Antakalnio panorama. I. Trutnevo akvarelė iš A. Žirkevičiaus kolekcijos
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 628, l. 21
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
K. Požėlos g. ir Tilto g. panorama
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7743, l. 28
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Žaliasis tiltas XX a. pr.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 4508, l. 7
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Trinapolio bažnyčia. Teodor Piętka.
VAA. F. 1019, ap. 11, b. 7458, l. 38
|
Virtuali paroda „Vilniui 690 metų"
Vilniaus Verkių Kalvarijos vakarinė pusė. Atvirukas. XIX a. pab. J. Bulhako nuotrauka iš Vilčinskio albumo
VAA. F. 2, ap. -, b. 414-13, l. 14
.png)
.png)
